Blogiausia padėtis, kur mindžioja žmonės
Šią vasarą Kuršių nerijoje darbavęsi mokslininkai gautus duomenis palygino su prieš dešimtmetį darytais tyrimais. Ir nustatė, kad per tiek laiko Naglių kopa sumažėjo 5 metrais. Specialistai sako, kad tokie duomenys verčia susirūpinti.
Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė, kartu su Vilniaus universiteto Kartografijos centro mokslo darbuotoju doc. dr. Artūru Bautrėnu domėjosi Parnidžio, Vingkopės, Naglių kopomis, Naglių ir Avikalnio rago būkle.
Mokslininkė sakė, kad kopos nuolat žemėja ir tai kelia rimtą pavojų: „Palyginus dabartinį Naglių (rago, - red. past.) profilį su tuo, kas buvo prieš 10 metų, konstatuojama, kad kopos viršūnė pažemėjo 5 metrais. Prieš dešimt metų kopos aukštis buvo 57,9, o dabar liko tik 52,9 metrai. O rytinis Kuršių marių šlaitas pasistūmė iki 10 metrų. Bet nereikia manyti, kad patiriami vien nuostoliai – šiek tiek smėlio ir pripusto,“ - išvadas pristatė mokslininkė.
Kiek laiko dar turėsime kopas?
Ji teigė, kad per metus kopos vidutiniškai sumažėja nuo 50 cm iki vieno metro. O rytinis šlaitas į marias pasistumėja taip pat maždaug po metrą. Tiesa, ji akcentavo, kad ties Parnidžio kopa situacija gali būti netgi blogesnė.
Visgi didžiausią žalą kopoms daro ne žmogaus kojos, o vėjas. Pasak R. Morkūnaitės, dviem trečdaliais kopas neigiamai veikia vėjas, o vienu trečdaliu – žmogus. Tačiau ji pridūrė, jog jau dabar reikia imtis griežtų priemonių prieš už ribos eiti draudžiančių ženklų nepaisančius turistus. Mokslininkė perspėjo, kad netinkamas žmonių elgesys sutrumpina kopų egzistenciją. Todėl jos nuomone, sezono metu kopas turi nuolat stebėti inspektoriai, kurie baustų einančius ten, kur negalima.
Pasiūlė nustatyti ribą, kiek žmonių gali lankytis
Mokslininkai, atlikdami tyrimą, taip pat norėjo įvertinti, kaip kopas veikia žmonių lankymasis. Doc. dr. A. Bautrėnas pripažino, kad dideli turistų srautai iš tiesų turi neigiamos įtakos. Kaip tik todėl jis siūlo palaukti visų duomenų ir tada galbūt vertėtų nustatyti konkretų turistų skaičių, kuris kopoms nekenktų.
„Iš principo surinkus visus duomenis gali būti įvardytas skaičius, kiek žmonių be didesnio poveikio galėtų laikytis kopose. Žmonių įtaka tikrai akivaizdi. Ten, kur praėjo žmogus, atsiranda duobė. Jeigu kopose apsilankytų tiek turistų, kiek būtų iš anksto numatyta, tada kopas gydytume“, - aiškino mokslininkas.
Pasidomėjus, ką jis galvoja apie kopų apsaugą jas apželdinant, A. Bautrėnas teigė, kad tai nebūtų išeitis, nes tada prarastume baltos kopos žavesį, kuris taip traukia turistus.
„Įdomus pats priešvėjinio šlaito viršus, kur šiais metais paviršius 3 metrais pakilęs. Tai gali būti susiję su šios šlaito dalies apatinių dalių nupustymų padidėjusiu priėmimu. Tiesiog čia nusėdo smėlis dėl statesnio šlaito“, - sakė R. Morkūnaitė.
Maža aikštele reguliuojamas turistų skaičius
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, susipažinusi su mokslininkų pateiktomis išvadomis, teigė, kad Naglių rezervate prasčiausia situacija šalia pėsčiųjų tako. Anot jos, ten smėlio nuostoliai didžiausi, o kitur pakitimai yra minimalūs.
Jos teigimu, mokslininkų tyrimas atskleidė, kad žmonės tikrai neigiamai veikia kopas. Į tai atsižvelgiant bus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės. A. Feser sakė, kad nacionalinio parko direkcija jau kelerius metus skaičiuoja, kiek Naglių rezervate apsilanko žmonių. Pernai į jį sezono metu, kai būdavo geras oras, per dieną ateidavo beveik 1000 žmonių. Šiemet orai nebuvo tokie palankūs orai, todėl per dieną specialiai pritaikytu taku praėjo apie 300 žmonių.
Pašnekovė svarstė, kad surinkti duomenys parodo labai didelį lankytojų srautą, kuris iš tiesų saugomai vertybei gali kelti pavojų.
„Srautai ten yra tikrai dideli. Ir mokslininkų matavimai parodė, kokios yra pasekmės. Girdime daug nusiskundimų, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie Naglių rezervato dažnai nėra vietos, todėl automobiliai statomi ant žolės. Tačiau didinti aikštelės tikrai negalima, nes tuomet dar labiau padaugėtų lankytojų, kas nėra pageidaujama. Tyrimai aiškiai rodo žymų kopos pažemėjimą. Aikštelė padeda reguliuoti žmonių skaičių. Kiek žmonių telpa aikštelėje, tiek jų turėtų ir eiti. Jei stato ant žolės, negailestingai baudžiame. Nėra vietos – atvažiuokite vėliau. Bet pas mus visi neturi laiko,“ - apie griežtas rezervato lankymo taisykles kalbėjo A. feser.
