Mokslininkų išvada: mėsos vartojimą mažinti būtina

Pasaulio valgytojai turi mažinti suvartojamos mėsos kiekį. Kitu atveju ateityje negalėsime patenkinti žmonijos maisto poreikio ir nesugebėsime išsaugoti planetos, kurioje gyvename. Tokia išvada padaryta naujausioje mokslinių tyrimų studijoje, kurią komentuoja agentūros „Reuters“ žurnalistas Rogeris Harrabinas.

Kembridžo ir Aberdyno universitetų (Jungtinėje Karalystėje) bendras tyrimas įvertino, jog šiltnamio efektą skatinančių dujų išsiskyrimas iš mėsos pramonės objektų išaugs dar 80 proc., jei gyventojai ir toliau tokiais kiekiais valgys mėsą.

Vis daugiau susigundo „amerikietiška“ dieta

Tuo metu Europos ir pasaulio valdantieji bando rasti įvairiausių būdų, kaip šių dujų išsiskyrimą nors trupučiu sumažinti. Mėsos mėgėjai apsunkina šios užduoties įgyvendinimą.

Mokslininkai tiems, kam nors kiek rūpi šios planetos ir jų anūkų ateitis, pataria valgyti ne daugiau kaip dvi porcijas raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, - red. past.) ir ne daugiau nei 7 porcijas paukštienos per savaitę. 

B. Bajzelj

Gyvuliai iš augalinio maisto gautos energijos mums perduoda vos 3 proc. Tai reiškia, jog kuo daugiau mėsos valgome, tuo daugiau ariamų pasėlių yra verčiami ganyklomis, siekiant patenkinti augantį mėsos poreikį.

Atrodo, nėra labai sunkiai pasiekiama užduotis, tačiau didmiesčiuose šiuo metu pastebima sparti greitojo maisto restoranų tinklų plėtra. Tokios tendencijos būdingos ir Lietuvos, ir pasaulio didmiesčiams.

Britų mokslininkai nustatė, jog vis daugiau žmonių pradeda maitintis „amerikietišku“ stiliumi. Tai reiškia, jog jie pradeda vartoti daugiau mėsos ir pieno produktų. 

Tyrimo išvadose rašoma, jog jei tai tęsis ir toliau, vis daugiau miškų ar žmonių maistui auginamų javų laukų teks paaukoti ganykloms, o ūkininkai vos suspės patenkinti reikalavimus „Mėsos!“.

Mokslininkė: mūsų pasirenkamas maistas yra problema

Miškų kirtimas iškart padidins anglies dioksido kiekį atmosferoje, daugiau auginamų galvijų didins metano dujų kiekį, o gausiai naudojamos trąšos dar labiau paspartins klimato šilimą.

Studijos vyriausioji tyrėja Bojana Bajzelj iš Kembridžo universiteto, teigė, jog „nuo pagrindinių biofizikos principų mes neišsisuksime“.

„Gyvuliai iš augalinio maisto gautos energijos mums perduoda vos 3 proc. Tai reiškia, jog kuo daugiau mėsos valgome, tuo daugiau ariamų pasėlių yra verčiami ganyklomis, siekiant patenkinti augantį mėsos poreikį“, - dėstė B. Bajzelj. Ji pabrėžė, jog tokiu būdu maisto vartojimas tampa vis mažiau ir mažiau efektyvus – iš tų pačių žemės plotų gauname 97 proc. mažiau energijos, nei galėtume gauti. Negana to, kai tuose pačiuose dirbamos žemės plotuose vykdoma gyvulininkystė, išsiskiria daugiau klimato atšilimą skatinančių dujų.

„Žemės ūkyje taikomi metodai čia nėra pagrindinė problema. Problema – tai, kokį maistą mes renkamės“, - griežtą išvadą padrė Kembridžo universiteto vyriausioji tyrėja. 

Nutukimas - XXI amžiaus epidemija

Mokslininkų nuomone, situacija pasikeistų į gerąją pusę, jei besivystančių šalių ūkininkai būtų remiami ir skatinami gauti kuo gausesnį derlių iš savo dirbamų laukų. Iš vartotojų pusės būtų itin naudinga, jei žmonių populiacija pagaliau išmoktų nešvaistyti maisto ir nemėtyti visiškai vartojimui tinkamų produktų į šiukšliadėžę.

Trečias pasiūlymas – žmonėms reikėtų maitintis sveikesniu maistu, vartoti mažiau gyvulinių produtų. Jei žmonija pradėtų laikytis šių trijų mokslininkų rekomendacijų, pavyktų pasiekti 2009-aisiais į atmosferą išmestų šiltnamio efektą skatinančių dujų lygį.

Ši studija – naujausias tyrimas, perspėjantis apie gausaus mėsos ir pieno produktų vartojimo riziką bei poveikį pasaulio klimatui. 

Galima piktintis mokslininkų išvadomis, tačiau joms pritartų visuomenės sveikatos specialistai, kurie praneša, jog nutukimo problemą jau galima skelbti šio amžiaus epidemija.

Kaip situaciją komentuoja „Reuters“ žurnalistas Rogeris Harrabinas, žmonės šioje situacijoje „balsuoja“ savo piniginėmis ir pilvais, o mėsainis su grybais savo pardavimais toli gražu atsilieka nuo mėsainio su jautiena pardavimų.