Mūsų įprotis visą krauti į plastikinius maišelius paukščiams kainuoja gyvybę

„Visi norime pajūryje gėrėtis jūros bestuburius lesinėjančiais , o ne nešvarius plastikinius maišelius „kapojančiais“ kirais. Taip pat ir matyti strazdus mieste šokinėjančius ant žalios vejos, o ne tarp besiplaikstančių plastikinių maišelių“, – kalba Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Ornitologo žodžiai iliustruoja šių dienų realybę – gamtos užterštumas plastikiniais maišeliais ir jų daromas poveikis aplinkai pastaruoju metu pripažįstamas kaip opi problema, sukelianti net kai kurių gamtos gyventojų žūtį.

Grėsmė gamtai

Žmonių išmetami plastikiniai maišeliai ne tik labai greitai paplinta gamtoje, tačiau taip pat teršia aplinką kaip ilgai neyrantys cheminiai junginiai. Todėl kartu jie keičia ir daugelį aplinkos savybių, nuo kurių priklauso gyvosios gamtos gyvavimo sąlygos. 

Liutauras Raudonikis

Jei į gamtą išmetami nešvarūs plastikiniai maišeliai, turintys paukščiams patrauklių maisto likučių kvapą, visaėdžiai paukščiai juos lesa kaip maisto objektą. Nuriję plastikinius maišelius paukščiai žūva dėl virškinamojo trakto užkimšimo ir apsinuodijimo plastiku.

„Besikeičianti aplinka ir jos kokybė nulemia kitokias (dažniausiai nepalankias) aplinkos sąlygas, kurios, kaip antrinis aplinkos taršos efektas, daro įtaką biologinei įvairovei, – kalba Lietuvos ornitologų draugijos direktorius L. Raudonikis. – Įvertinant šiuos faktorius, akivaizdu, jog plastikiniai maišeliai yra ypač opi tankiai žmonių apgyvendintos pasaulio dalies, kuri pasižymi dideliais vartojimo mastais,taip pat ir Lietuvos, problema.“

Pinklės paukščiams

Plastikiniai maišeliai, atsidūrę gamtoje, paukščiams – tikros pinklės. Ornitologas L. Raudonikis prisiminė atvejų, kai paukščiai žuvo tiesiogine prasme – įsipainioję maišeliuose, kuriuose, kaip manoma, užduso. Anot L. Raudonikio, tai dažniausiai nutinka nepatyrusiems ir sunkiau skraidantiems jauniems paukščiams, taip pat smulkiems žinduoliams, varliagyviams. 

Kita problema – plastikiniai maišeliai vilioja paukščius savo kvapais, todėl šie sumano jų paragauti.

„Jei į gamtą išmetami nešvarūs plastikiniai maišeliai, turintys paukščiams patrauklių maisto likučių kvapą, visaėdžiai paukščiai juos lesa kaip maisto objektą. Nuriję plastikinius maišelius paukščiai žūva dėl virškinamojo trakto užkimšimo ir apsinuodijimo plastiku“, – kalba L. Raudonikis. 

Ekologinių iniciatyvų svarba

Lietuvos ornitologų draugija kartu su prekybos tinklu „IKI“, siekdami sumažinti plastikinių maišelių vartojimą ir neigiamą jų poveikį gamtai ir jos gyvūnijai, ėmėsi ugdyti pirkėjų sąmoningumą. 

„Vykdome informacinę kampaniją, kuria siekiame atkreipti dėmesį į plastikinių maišelių daromą žalą gamtai, – iniciatyvą komentuoja prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. – Pagrindinis šios kampanijos herojus – meškėnas, iš informacinių plakatų virš ruloninių maišelių stovų nepatenkintomis akimis žvelgiantis į pirkėją ir klausiantis, ar tikrai jam reikia dar vieno maišelio. Jeigu bent kažkiek žmonių atkreips dėmesį į nepatenkinto meškėno akis ir tai paskatins juos atsisakyti įpročio kiekvieną produktą dėti į atskirą maišelį, savo tikslą jau būsime pasiekę.“

Ekologinės iniciatyvos svarbą pabrėžia ir Liutauras Raudonikis: „Reikia nepamiršti, jog yra daugybė alternatyvų plastikiniams maišeliams, todėl tikrai galima sumažinti neigiamą jų poveikį gamtai ar šio visai išvengti. Būtent šiuo aspektu yra svarbios daugkartinių maišelių vietoje plastikinių skatinimo iniciatyvos.“

Lietuvos ornitologų draugija su prekybos tinklu „IKI“ bendradarbiauja nuo 2012 m., pirmoji jų iniciatyva buvo iki dabar vykdomas daugkartinių maišelių projektas trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos, žalvarnio ir kukučio – apsaugai. Dalis pajamų, gautų už šių maišelių pardavimus, skiriama ant maišelių pavaizduotų nykstančių paukštelių išsaugojimui.