Kalbant tiksliau, šioje vizualizacijoje rodoma kintanti anglies dioksido koncentracija atmosferoje. Mažiausia dalelių koncentracija žymima mėlyna spalva, vidutinė – raudona, o didelė – rausva spalva. Balta spalva NASA atstovai pažymėjo anglies monoksido dujas atmosferoje.
Dujomis keičiamės su JAV ir Kinija
Galima matyti, jog Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) išskirtas anglies dioksidas greitai pasklinda po pasaulį. Apksritai anglies dvideginio dujos sparčiai juda ypač virš Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos žemynų. Tai yra akivaizdus įrodymas, jog klimato kaitos problemos viena pavyzdinga šalis ar netgi vienas pavyzdingas žemynas išspręsti negali – tai yra užduotis visoms pasaulio šalims.
Taip pat plačiai pasklinda Kinijos išmestas anglies dvideginis.
CO2 sulaiko papildomą šilumą atmosferoje ir dėl šios priežasties mūsų klimatas pamažu šyla. Nuo pramonės revoliucijos anglies dioksido koncentracija atmosferoje pakilo nuo 0.027 proc. iki 0,04, kokia yra šiandien. Mokslininkai mano, jog daugiausia anglies dvideginio į atmosferą išskiriama deginant iškastinį kurą.
Esant tokioms koncentracijoms temperatūra toliau šils, pradės tirpti ledas tose vietose, kur egzistuoja amžinas įšalas, ims kilti jūros lygis, o klimatas pasauliui pateiks vis daugiau staigmenų.
Jau dabar pranešama arba apie neregėtus potvynius, arba apie ilgų sausrų sukeltus miškų gaisrus, cunamius.
NASA sukurtas anglies dvideginio dujų judėjimo modelis pirmą kartą taip vaizdžiai atskleidžia, kaip jos juda atmosferoje. Turbūt iškart pastebėjote ir tai, kad šių dujų koncentracija Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose stipriai skiriasi.
Gerai įsižiūrėjus galima pastebėti, kaip pavasarį anglies dioksido kiekiai šiek tiek mažėja, nes dygdami ir žydėdami jį sugeria augalai. Tiesa, atėjus žiemai medžiai meta lapus, augalai nudžiūsta ir anglies dioksidas vėl grįžta į atmosferą.
Animacijoje matyti ir kitos netikėtos tendencijos: pavyzdžiui, kad Himalajų kalnai yra tarsi siena, sustabdanti anglies dioksido dujų tėkmę iš Kinijos industrinių regionų į vakarus.
Vandenynai ir augalai nebesugeba sugerti tiek CO2
Tokia simuliacija buvo sukurta pasitelkus NASA kompiuterį GEO-5, įvedus į jį įvarius duomenis apie atmosferos būklę, klimato šilimą skatinančių dujų išmetimus ir pan.
Dar detalesnių modelių kūrimas, tikimasi, padės mokslininkams nustatyti, kur keliauja mūsų išskirtas anglies dvideginis ir kaip jis šildo klimatą.
Tuomet planeta atrodys visai kitaip: daugybė rūšių išnyks, kentėsime nuo didžiulių karščių, kylančio jūros lygio ir itin rūgščių vandenynų.
Prieš XX amžiuje įvykusį pramonės perversmą atmosferoje buvo maždaug 0,027 proc. anglies dvideginio koncentracija. Visai jo nebūti negali – be anglies dvideginio planeta būtų buvusi tik šaltas šiukšlynas.
Anglies dvideginis cirkuliuoja natūraliuose gamtos cikluose: gyvūnai jį iškvepia, augalai – sugeria tam, kad galėtų paversti į energiją, vandenynai ir dirvožemis ir išskiria, ir sugeria šias dujas.
Vandenynai šiandien sugeria apie vieną ketvirtadalį šių dujų, tačiau dėl šios priežasties vis girdime pranešimų apie vandenynų rūgštėjimą. Dar ketvirtadalį CO2 sugeria dirvožemis ir augalai. Likusi pusė šildo mūsų planetą.
Pokyčių jau nesustabdysime
Kaip jau rašėme, anglies dvideginio koncentracija šiuo metu pasiekė 0,04 proc. ribą. Tokios koncentracijos atmosferoje nebuvo per visą žmonijos egzistavimo laikotarpį.
Šis skaičius svyruoja, nes augalai Šiaurės pusrutulyje pavasarį žydi ir sugeria daugiau šių dujų, o žiemą numeta lapus ir išskiria jų daugiau. Tačiau apskritai tendencija yra tokia, kad anglies dioksido kiekis atmosferoje vis auga.
Mokslininkai prognozuoja, kad jei ir toliau taip intensyviai naudosime iškastinį kurą, šio amžiaus pabaigoje anglies dioksido koncentracija pasieks 0,1 proc.
Tuomet planeta atrodys visai kitaip: daugybė rūšių išnyks, kentėsime nuo didžiulių karščių, kylančio jūros lygio ir itin rūgščių vandenynų.
Ir net jei nuo rytojaus visi į darbą iškeliautų pėsčiomis ir papildomo (automobilių, gamyklų, elektrinių išskiriamo) CO2 išmetimai būtų visiškai sustabdyti, planeta dar ilgai valytųsi nuo per didelės šių dujų koncentracijos. Taigi pokyčių, už kuriuos atsakingi žmonės, jau nesustabdysime. Galime tik priimti sprendimą, kokio masto pokyčiams leisime įvykti.
Oro tarša – kiekvienos valstybės rūpestis. Džiugu, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina priemones CO2 emisijai mažinti.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal suteiktą taršos leidimų kiekį ir pagal Kioto protokolo Lietuvai privalomą reikalavimą, anglies dioksido taršą, palyginti su 1990 m., sumažinti 8 proc., mūsų šalis savo įsipareigojimus smarkiai viršijo, t. y. CO2 emisija sumažinta daugiau negu 50 proc.
Prieš keletą metų Lietuva aukcione pardavė apyvartinius taršos leidimus iš naujiems įrenginiams skirto neišnaudoto rezervo, kurį reikėtų paprasčiausiai nurašyti, jei jis nebūtų išparduotas iki 2013 m. Aukcionas vyko talkinant Vokietijos kompanijai EEX. Jame dalyvavo daugiau nei 5 įmonės, kurios įsigijo visą parduodamų taršos vienetų skaičių, t.y., 850 000. Taigi, mūsų šalis gavo papildomų pajamų, kurios pagal Klimato kaitos specialiąją programą naudojamos klimato kaitos mažinimo projektams finansuoti.
