Didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja ES teisės aktai. Visos Bendrijos šalys privalo nustatyti savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams pagal optimalų sąnaudų lygį. Šis lygis Lietuvoje nustatytas remiantis 2012 m. atlikta studija ir įvertinus, kaip šalies projektavimo ir statybos įmonės pasirengusios projektuoti ir statyti energiniu požiūriu taupesnius pastatus. Studijoje apskaičiuota daugiau kaip 1,8 tūkst. galimų variantų, atsižvelgus į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą, energijos kainų kitimo scenarijų ir klimato sąlygas.
Siekiant, kad prie griežtesnių energinio naudingumo reikalavimų būtų pereinama palaipsniui, nacionaliniuose teisės aktuose jau prieš trejus metus buvo nustatytos atitinkamos datos. Iki 2014 m. naujai statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip C energinio naudingumo klasės, nuo 2014 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip B, nuo 2016 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A, nuo 2018 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A+, nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnės kaip A++.
Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai šalyje turės būti beveik nevartojančiais energijos.
Energijos beveik nevartojančiu pastatu laikomas toks, kurio energinis naudingumas labai aukštas, o didžiąją dalį reikiamos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Pagal Lietuvoje galiojančią klasifikaciją toks pastatas atitinka A++ klasę.
