„Nelegalios“ plėšriosios katės Lietuvoje – ar gali taip būti? Gali - tikina kovotojai už gyvūnų teises. Lietuvoje gausu nedidelių ūkių su plėšriaisiais gyvūnais, beždžionėmis, kur lankytojai leidžiami, tačiau teisiškai tai nėra zoologijos sodai. Pagal šiandien galiojančius įstatymus zookolekcijų savininkai negali laikyti plėšriųjų kačių, dramblių, žirafų ar bet kurios beždžionių rūšies. Užtat jiems nekeliami ir zoologijos sodams privalomi edukacijos, saugumo, dalyvavimo veisimo ir rūšių išsaugojimo programose reikalavimai.
Valdininkų teigimu, vyksta zoologijos sodų registracijos procesas ir netrukus Lietuvoje atsiras dar mažiausiai du oficialūs zoosodai. Tačiau kaip pavadinti jau šiandien juose gyvenančius tigrus ar liūtus?
Tigrai laukia statuso
Visai neseniai gyvūnų teisių gynėjams užkliuvusius du tigrus įsigijusios Vasiliauskų šeimos atstovė Irma Vasiliauskienė su žurnalistais bendrauti nepanoro. Šeimos verslas – Trakėnų kaime netoli Kalvarijos įkurtas zooparkas. Čia leidžiami lankytojai, yra galimybė nusipirkti gyvūnų šėrimo paslaugą. Moteris davė suprasti, jog parkas siekia zoologijos sodo statuso.
„Aš registruoju zoologijos sodą ir tai mūsų reikalas, o ne žurnalistų!“, - toks trumpas buvo pokalbis su I. Vasiliauskiene.
Lygiai taip pat plėšrieji gyvūnai ir primatai laikomi ir prie Klaipėdos esančiami „Mini Zoo“. Parko savininkas Edvardas Legeckas nėra vienas iš tų, kurie bet kokia kaina siekia zoologijos sodo įregistravimo. Jis tikina, kad tokio statuso netgi nenorėtų, nes nesugebės įvykdyti visų edukacinių programų. Tačiau pagal įstatymus gyvūnų jis augina per daug, kad būtų laikomas zoologinės kolekcijos savininku. Be to, nuolat leidžia lankytojus.
Jau priėmus tokį įstatymą žemaitis turėjo daugiau nei 10 gyvūnų rūšių.
„Gyvūnai laikomi pagal reikalavimus, už bilietus mokesčius moku, saugumas užtikrinamas, darbininkai įdarbinti oficialiai. Tegu man pasako – kur aš nusižengiau? Manau, kad jei zoologinių kolekcijų bus daug, valdininkams teks dirbti: tikrinti, kas iš kur perka gyvūnus, kokius voljerus stato, ir panašiai, - ironizavo E. Legeckas. - O jeigu negaliu būti nei zookolekcija, nei zoosodu, tai ką man dabar daryti? Paleisti visus gyvūnus? Manęs ką tik prašė paimti mešką iš Kelmės, nes žmogus negali laikyti. Nes štai Aplinkos apsaugos agentūra negali tiesiog paimti to gyvūno. Turi nubausti ir konfiskuoti.“
Vyras žvalgosi aplink – lygiai taip pat lūšis, mešką, kitus gyvūnus jo teigimu augina Telšių urėdija ir jų apžiūrėti leidžia lankytojus. „Ar ši valstybinė įstaiga – taip pat zoologijos sodas?“ - juokaudamas klausė vyras.
Kas legalu sprendžia inspektoriai ir teismai
Aplinkos ministerijoje zoologijos sodų klausimu daugiausia informacijos turi Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.
Gamtininkas vos prieš dieną buvo lankęsis abiejuose plėšriąsias kates laikančių (E. Legecko bei Vasiliauskų ūkio) savininkų parkuose. Jo teigimu, abiejuose parkuose jau sukurtos visos sąlygos zoologijos sodo registracijai, gyvūnų aptvarai atitinka visus saugumo reikalavimus. Nelegaliais vadinti plėšrūnai jam neužkliuvo.
„Vertinimus, kas legalu ir kas nelegalu, gali daryti žmogus, turintis užtikrintą informaciją. E. Legecko dokumentus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas šiemet jau du kartus tikrino. Visi gyvūnai yra su dokumentais, visi įsigyjami oficialiai. Niekas nerizikuoja ir neparsiveža bet kaip. Taigi, kad kažkas yra laikoma nelegaliai gali pasakyti tik aplinkosaugos inspektorius arba nuspręsti teismas“, - teigė S. Paltanavičius.
Lietuva turės du naujus zoologijos sodus
Įstatymas, draudžiantis ne zoologijos sodams laikyti plėšriuosius gyvūnus (išskyrus lūšį bei vilpišį), beždžiones, dramblius ar žirafas įnešė šiek tiek painiavos. Kadangi įstatymai atbuline eiga negalioja, Edvardui Legeckui, plėšrūnus ir primatus įsigijusiam iki 2009 -ųjų rugsėjo pirmosios nėra ko prikišti. Tačiau Vasiliauskų šeimai už tik šiemet parsivežtus tigrus Marijampolės gamtos apsaugos departamentas jau skyrė administracinę nuobaudą.
„Tigrai įsigyti oficialiai, jie atkeliavo tuomet, kai buvo prasidėjusi zoologijos sodo registracijos procedūra. Savininkai tikėjosi, kad viskas vyks greičiau. Tačiau Vasiliauskai gavo pastabų, kad reikia šį tą pakeisti, jiems teko pertvarkyti voljerus. Manau, kad šios vasaros pradžioje abu šie zoologijos sodai veiks oficialiai ir visi įsigyti gyvūnai galės būti ten laikomi“, - dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.
S. Paltanavičiaus teigimu Vasiliauskai iš aplinkosaugininkų gavo nurodymą paruošti sąlygas zoologijos sodo registravimui.
„Potencialiai zoologijos sodą įkurti gali bet kuris kolekcininkas, kuris turi daugiau kaip 20 rūšių ir daugiau kaip 50 gyvūnų. Tačiau jis turi sukurti sąlygas lankytojams. Svarbiausia – jis turėtų ne mažiau kaip 7 dienas per metus juos eksponuoti. Tie kolekcijų turėtojai, kurie planuoja steigti zoologijos sodą, privalo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti dokumentus, numatytus Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše. Reikalavimų yra nemažai, Zoologijos sodų patikrinimo komisija lankysis pas pareiškėją, įvertins gyvūnų laikymo ir ypač – lankytojams siūlomas sąlygas. Leidimai šiaip sau nesuteikiami“, - - dėstė Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas.
Vyras pridūrė, jog kol kas be minėtų dviejų zoo parkų jokie kiti gyvūnų savininkai tapti zoologijos sodais nepretenduoja. Grūto parko savininkas Viliumas Malinauskas tokių planų neturi.
„Juk yra tiek daug paprastesnių, labai gražių gyvūnų, kuriuos galima laikyti ir džiaugtis. Europoje būna, kieme bėgioja kokie nors paukščiai, gyvena ir peri, džiugina savininkus“, - visus, nuo 2009 -ųjų praradusius galimybę įsigyti tigrą guodė S. Paltanavičius.
„Mini Zoo“ vadovaujantis Edvardas Legeckas mano, kad tokį statusą vertėtų suteikti toli gražu ne visiems, o gyvūnų savininkus reikėtų skirstyti į kelias kategorijas.
„Juk galima skirstyti smulkiau: zoologijos sodo kolekcionierius pirmo, antro, trečio laipsnio, toliau jau – zoologijos sodo statusai kelių pakopų ir galiausiai būtų suteikiamas zoologijos sodo vardas. Tačiau žmogus turėtų dėl jo pasistengti, bet gavęs tokį vardą pretenduotų į paramą – 50 – 100 tūkstančių litų, pavyzdžiui“, - savo zoologijos sodų reglamentavimo viziją pateikė E. Legeckas.
Aplinkosaugininkai konfiskuoja tik mažų gabaritų gyvūnus
Šiuo metu Edvardas Legeckas gyvūnų teisių organizacijų taip pat įvardijamas kaip laikantis nelegalius gyvūnus, nes zoologijos sodo statusas liūtų, tigrų, primatų ir kitų rūšių namais tapusiam sodui dar nesuteiktas. Visgi jo savininkas nebijo jokių teisinių nuobaudų.
„O ką jie darys? Konfiskuos pusę gyvūnų? Prašau, aš atsivešiu dar trigubai daugiau. Jau buvo atėję meškos konfiskuoti. Na, nuėjau, pririšau – sakau – veskitės! Sako – „oi ne ne, kaip čia dabar“. Jei ateis užmigdyti mano gyvūnų, užmigdysiu juos pačius nuėjusius tris metrus nuo vartų, - karingai aplinkosaugininkų atžvilgiu buvo nusiteikęs E. Legeckas. - O jei rimtai, tai jie galėtų konfiskuoti, tada aš paduočiau į teismą ir bylinėtumėmės ilgai.“
Vyras neslėpė, kad norėdamas jam ramybės neduodantį įstatymą lengvai apeitų, savo gyvūnus „išdalijęs“ trims šeimininkams – kiekvienas iš jų būtų zoologinės kolekcijos savininkas ir turėtų po 10 gyvūnų rūšių.
„10 – Petrui, 10-Jonui – ir visi mes kolekcionieriai. Arba pasidaryčiau zooparduotuve. Jai juk nereikia leidimų? „Užplėšiu“ kainas po 100 tūkstančių eurų už gyvūną, dar tiesa, paimčiau šiek tiek pinigų ir už įėjimą“, - gudrius įstatymo „apėjimo“ būdus vardijo E. Legeckas.
Įsigyti - gerokai lengviau nei laikytis šalies įstatymų
Vyras įsitikinęs, kad reikia užtikrinti gyvūnų gerovę, tačiau vienoks ar kitoks gyvūnų savininko statusas su tuo neturi nieko bendro.
„Dokumentai, leidimai gyvūnui įsigyti, išduodami tam, kad laukiniai gyvūnai nebūtų gaudomi laisvėje. Ir tie tigrai Kalvarijoj, Trakėnų kaime yra legalūs, jie iš zoologijos sodo nupirkti. O kad neturiu zoologijos sodo ir negaliu nieko įsigyti – čia dabar sugalvotas įstatymas! Jei jau tigrai laikomi taip blogai, mažame voljere – ministerija gali paskambinti zoologijos sodui, iš kurio jie įsigyti ir paklausti – kodėl pardavėte? Kodėl atidavėte žmogui, kuris neturi tam sąlygų? Bet tiesą sakant manau, kad ir tiems sodams tai nelabai rūpi. Jie parduoda nereikalingus, papildomus gyvūnus. Europoje tai leidžiama. Europoje yra kolekcionierių, kurie kieme augina leopardus ar jaguarus“, - tikino E. Legeckas.
Vyras nesuprato ir Salantuose kilusio skandalo dėl draudžiamos laikyti japoninės makakos.
„Kodėl Mindaugui Ivanauskui reikia drausti laikyti tą beždžionę? Jis įsigyja tiek gyvūnų, kiek gali išlaikyt. Žmogus gyvena iš menkų lankytojų lėšų. Net jei dykai leistų lankytojus – vis tiek negalima auginti, pagal įstatymą. O tam žmogui vienas malonumas su tais gyvūnais, anksčiau net pats važiuodavau apžiūrėti. Manau, Lietuvoje yra apie 15 tokių žmonių. Arba koks Grūto parkas – na koks ten zoologijos sodas! Tiesiog vyrui patinka įvairūs paminklai, žmonai – gyvūnai. Ir augina sau, elnius, šernus, vištas, voveraites – smulkmenas visokias. Jeigu taip žiūrėsime, tada zoologijos sodų bus tikrai daug ir bus betvarkė. Bet koks žmogus, įsigijęs retų tarakonų partiją ir parodęs ją keliems lankytojams bus vadinamas zoologijos sodu“, - įsitikinęs E. Legeckas.
Meškėnai pridarytų daugiau žalos, nei tigrai
„Zoologijos sodas neatsiranda per dvejus - trejus – penkerius metus. Aš savo zoologijos sodą turiu jau kokius 20 metų, tik žmonėms pradėjau rodyti gal prieš 7-8 metus. Nes jau pradėjo per tvorą laipioti pažiūrėti, - teigė E. Legeckas. - Tas įstatymas atsirado gerokai vėliau. Įstatymas uždraudė žmogui laikyti beždžiones, didžiąsias papūgas, tigrus, liūtus. Bet užtat leidžiama laikyti lūšį. Lietuvos raudonosios knygos gyvūną! Taigi pagaus miške, ir sakys – radau. Ir laikys. Aš manyčiau, reikėtų daryti atvirkščiai – Raudonosios knygos gyvūnus leisti laikyti tik su specialiais leidimais. Liūto ar tigro juk Lietuvoje nepasigausi. Dar manau, kad reikėt kontroliuoti tokius gyvūnus, kurie ištrūkę į laisvę pridarytų žalos. Tai, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos meškėnai. Baisūs gyvūnai – ten kur jie, negyvena nė vienas paukštis. Bet ne susėda visi Europos pareigūnai apsvarstyti prekybos meškėnais klausimų, o baudžia žmones. Aš žinau bent 5-6 žmones, iš kurių tie meškėnai pabėgę. Jau net medžiotojai vieną nušovė“, - prisiminė „Mini Zoo“ savininkas.
-Gamtosauga- Zoologijos sodai ne tik saugo nykstančius gyvūnus, bet ir užsiima jų populiacijos gausinimu, siekia didinti ir išsaugoti pasaulio gamtinę įvairovę, kaupia duomenis apie gyvąją gamtą, vykdo mokslinius tyrimus ir įvairias aplinkosaugines iniciatyvas.
