Pastebima, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose gyventojai neskuba jungtis prie centrinės nuotekų sistemos ir nuotekas tvarko individualiai. Aplinkosaugininkų teigimu, įsirengdami vietines kanalizacijas, žmonės pridaro klaidų, dėl kurių vėliau kenčia tiek jie patys, tiek ir aplinka.

GRYNAS.lt sudarytame žemėlapyje pateikti procentiniai duomenys atspindi, kiek konkretaus
rajono gyventojų nėra prisijungę prie centralizuotos sistemos. Kuo procentas mažesnis (žymima raudona spalva), tuo situacija blogesnė. Kitaip tariant, tuose rajonuose daugiausiai žmonių gyvena be kanalizacijos.

Žemėlapio duomenimis, blogiausia padėtis yra Šalčininkų (64,2 proc.), Alytaus (64,8 proc.), Lazdijų (65,6 proc.), Molėtų (67,8 proc.) ir Pakruojo (69,7 proc.) rajonuose. Plačiausiai kanalizacijos sistema išvystyta Klaipėdos ir Visagino miestuose (99,8 proc.), Panevėžyje (99,5 proc.), Alytuje (99,3 proc.). Apskritai daugiausiai kanalizacija naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Gyvenantiems rajonuose tenka ieškoti kitų alternatyvų.

Problemų kyla dėl to, kad daugelyje kaimo vietovių kanalizacijos nėra. Bet netgi jei nuotekų tvarkymo sistema ir sukurta,  tačiau prisijungti prie centrinės sistemos kainuoja žymiai brangiau nei tvarkyti nuotekas individualiai.

Visgi Aplinkos ministerija sako, dedama pastangų, kad kanalizacija galėtų naudotis ir gyvenantys kaimiškose vietovėse.
Lietuvos kanalizacijos žemėlapis

Keli būdai nuotekoms tvarkyti

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas GRYNAS.lt teigė, kad yra keli teisėti būdai tvarkyti nuotekas. Kurį iš jų pasirinkti - lemia tiek  gamtinės sąlygos, tiek ir žmogaus finansinės galimybės.

Be centralizuotų sistemų nuotekoms tvarkyti dažniausiai naudojama trijų tipų įranga: biologinio nuotekų valymo įrenginiai (jie gali nuotekas išvalyti iki normatyvų, nustatytų nuotekų išleidimui į aplinką), septikai (juose nuotekos tik iš dalies išvalomos, turi būti įgyvendinami papildomi techniniai sprendimai nuotekoms pilnai išvalyti), nuotekų sukaupimo rezervuarai (privalo būti sandarūs, skirti tik nuotekoms sukaupti iki jų išvežimo į miestų nuotekų valymo įrenginius). Visi šie įrenginiai gali būti skirti atskirų namų arba grupės namų (kvartalų) nuotekoms tvarkyti. Pasirinkimą lemia tiek reikalingų investicijų suma, tiek konkrečios vietovės gamtinės sąlygos ar teritorijos užstatymo tankis.

„Yra įvairių atvejų. Tie gyventojai, kurie nori gyventi patogiai, nesirūpinti savo nuotekų valymo įrenginio priežiūra, jungiasi prie centralizuotų surinkimo tinklų, jei tokia galimybė jiems sudaryta. Nemažas vaidmuo tenka savivaldybėms ir jų kontroliuojamoms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms, kurios skatindamos gyventojus gali sudaryti paprastesnes prisijungimo sąlygas, kompensuoti prisijungimo projekto išlaidas ir kt. Alternatyvų pasirinkimą lemia keletas veiksnių. Tai - ir nuotekų susidarymo sezoniškumas (jei būste gyvenama, pavyzdžiui, tik vasarą), ir gamtinės sąlygos: ar yra tinkamas išvalytoms nuotekoms išleisti vandens telkinys, ar gruntas laidus vandeniui, o gruntinis vanduo ne per aukštai ir yra galimybė įrengti nuotekų filtravimo sistemas, ar yra netoliese geriamojo vandens šaltiniai. Taip pat įtakos turi gyvenamosios vietovės sąlygos. Pavyzdžiui, sodų bendrijose, kur vis daugėja gyventojų, sklypai maži, o centralizuotų sistemų dažniausiai nėra. Todėl ten bene vienintelė galimybė yra nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimas“, - aiškino I. Valūnas.
Visą laiką buvo tokia problema dėl nuotekų, gauname ir skundų apie kaimynus. Žinote, juk lietuviai vienas kitą skundžia.
Rimas Veršelis

Jo teigimu, prisijungimo prie centralizuotos sistemos kaina kiekvienu atveju gali skirtis, nes  prisijungimo darbus savo sklypuose gyventojai turi atlikti savo lėšomis. Vis dėlto teisės aktai nenustato būtinybės jungtis prie tinklų, todėl gyventojai turi laisvą valią nuspręsti, kaip nori nuotekas tvarkyti.

Ne visi turi lėšų

Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis GRYNAS.lt teigė, kad prisijungimas prie tinklų nėra pigus malonumas.

„Jeigu kalbėtume apie gyvenvietes, kurios turi per 2 tūkst. gyventojų, jų nuotekos yra reguliuojamos miestų nuotekų direktyvos. Mes tą direktyvą vykdome ir esame vieni iš pirmųjų visoje Europos Sąjungoje. Mes visose tose gyvenvietėse turime veikiančius valymo įrenginius ir ten surenkamos nuotekos“, - pabrėžė I. Kiškis.
Inesis Kiškis

Jo teigimu, gyventojai turi teisę rinktis, ar jungtis prie tinklų, ar statyti nuosavus valymo įrenginius: „Mes rekomenduojame jungtis prie tinklų, kur jie yra nutiesti. Tik galbūt ne visi gyventojai turi pakankamai pinigų, kad tai padarytų.“

Anot specialisto, tik dalį prisijungimo kaštų turi kompensuoti gyventojai.

„Žinoma, kad tai kainuoja. Jeigu kalbame apie tai, kas daroma už europinius pinigus, mes negalime tinklų tiesti privačioje teritorijoje. Tą dalį nuo namo iki tinklo turi finansuoti pats žmogus arba ieškoti kitų finansavimo būdų“, - kalbėjo I. Kiškis.

Nuotekų valymo sistemos montavimo kainos individualiems namams gali būti įvairios, jos priklauso nuo vamzdyno ilgio ir gamtinių sąlygų. Kaina gali būti iki 10 tūkst. litų. Naudojant nuotekų kaupimo duobes, kaina yra mažesnė, tačiau jas nuolat reikia valyti ir rūpintis. O prisijungimo prie
centralizuotos sistemos kaina gali būti dar mažesnė. Tai priklauso nuo regiono. Kai kur dalis kainos yra kompensuojama.

I. Kiškio teigimu, kai miestuose kanalizacija jau įvesta, atėjo metas pasirūpinti ir kaimo gyventojais. Dabar prioritetas teikiamas būtent kaimiškoms vietovėms.

„Iki šiol prioritetas buvo teikimas miestų nuotekų direktyvos, kurioje rašoma, kad tai vietovės, kuriose daugiau kaip 2000 gyventojų, įgyvendinimui. Tai buvo pirmasis prioritetas. Prioritetus iki šiol nustatydavo regionų infrastruktūrinės plėtros planuose savivaldybės, o tada ateidavo su savo prašymais į ministeriją ir mes sudarydavome sąrašus, tačiau nuo dabar ministerija sąrašų nebe sudarinėja. Sąrašus pagal mūsų kriterijus sudarinės regionų plėtros tarybos“, - sakė I. Kiškis.

Jei anksčiau prioritetai buvo dėliojami pagal gyventojų skaičių miestelyje, dabar tokių apribojimų jau nebebus: „Tačiau didžioji problema yra ta, kad didžioji dalis Lietuvos vandens tiekimo įmonių yra nuostolingos, o joks verslas negali būti nuostolingas ilgą laiką, dėl to reikia versti įmones galvoti, kaip mažinti savo nuostolius, todėl dabar leidžiame rekonstruoti savo tinklus, kad mažėtų nuostoliai.“

Gerų žinių gali sulaukti mažesnės gyvenvietės, nes dabar būtent jos tampa prioritetinėmis. Tačiau, kada ir ar į kiekvieną kaimą bus atvesta kanalizacija, niekas pasakyti negali. Jei kaimas pasirodys neturintis perspektyvos, gali tekti susitaikyti su tuo, kad kanalizacijos vamzdis jo niekada nepasieks.

„Vis dėlto, dabar lieka prioritetas gyvenvietės, kuriose gyvena mažiau nei 2000 gyventojų, nes iki šiol ten investicijos buvo labai ribotos. Dėl to skatinsime įmones ten investuoti, teikdami didesnį paramos intensyvumą. Tai lems pačių vandens tiekimo įmonių sprendimai, mes norime, kad būtų einama į tas gyvenvietes, bet sprendžia jie", - sakė I. Kiškis.

Kaimynas skundžia kaimyną

GRYNAS.lt pasiteiravo mažiausiai prie kanalizacijos prisijungusių rajonų aplinkos apsaugos agentūrų vedėjų, ar jie įžvelgia problemų, susijusių su neteisingu nuotekų tvarkymu.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas Rimas Veršelis teigė, kad Lietuvoje kaimynas dažnai skundžia kaimyną.

„Visą laiką buvo tokia problema dėl nuotekų, gauname ir skundų dėl kaimynų. Žinote, juk lietuviai vienas kitą skundžia. Tačiau nematau čia didelės problemos. Molėtuose yra valymo įrenginiai, kaimeliuose taip pat valoma. Galbūt Giedraičiuose reikėtų rekonstruoti valymo įrenginius. Savivaldybė deda daug pastangų, kad žmonės prisijungtų prie tinklų. Po truputį vyksta darbai, naudojamos europinės lėšos, netgi dabar žmonės gali išsimokėti dalimis už prisijungimą“, - sakė R. Veršelis.
Tie gyventojai, kurie nori gyventi patogiai, nesirūpinti savo nuotekų valymo įrenginio priežiūra ir būti atsakingi už tinkamą savo nuotekų išvalymą, jungiasi prie centralizuotų surinkimo tinklų, jei tokia galimybė jiems sudaryta.
Irmantas Valūnas

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjas Evaldas Brusokas teigė, kad šis klausimas rajone yra vienas iš prioritetinių.

„Žinoma, kad stebime šią problemą, darome akcijas, stebime ir nuosavus namus, ir prisijungimus prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pažeidimų nustatome. Čia vienas iš mūsų prioritetų. Ne visi gyventojai nori jungtis prie centralizuotų sistemų, nes tai ne pigiai kainuoja, bet mes juos raginame. Dažnai apie pažeidimus praneša patys kaimynai. Jeigu būtų visur centralizuoti tinklai išvedžioti ir visi prisijungtų, šios problemos nebūtų, tačiau po truputį problema yra sprendžiama“, - kalbėjo E. Brusokas.

Alytaus rajono agentūros vedėjas Romualdas Gavėnas teigė, kad patikrinimui atsirenkama tik tam tikros įtarimų keliančios gyvenvietės.

„Žinoma, kad pastebime tokių pažeidimų ir nubaudžiame pažeidėjus. Šiems metams ruošiame planus, į kuriuos įtraukiame gyvenvietes, kuriose, manome, kad yra prasta situacija dėl valymo įrenginių, tikriname tuos gyventojus. Išsiunčiame anketas gyventojams, kuriuose klausiame: kas tvarko nuotekas, kur padeda, kas išveža, kiek vandens sunaudoja. Analizuojame duomenis ir jeigu matome, kad yra neaiškumų, važiuojame į vietą ir tikriname. Be to, dažnai gauname signalų iš kaimynų. Dažnai važiuojame pas žmones ir patariame, kad jungtųsi prie centralizuotų tinklų, kad neterštų aplinkos“, - pasakojo R. Gavėnas.

Už teršimą nuotekomis gresia baudos

Aplinkosaugininkai primena, kad už aplinkos teršimą nuotekomis yra taikoma atsakomybė. Bauda gali svyruoti nuo 115 iki 579 eurų, o pareigūnams - nuo 289 iki 1448 eurų.

Nuotekų išleidimas į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams - nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.
Mes rekomenduojame jungtis prie tinklų, kur jie yra nutiesti, visose Lietuvos vietose patogu prisijungti prie tinklų, tik galbūt ne visi gyventojai turi pakankamai pinigų, kad tai padarytų.
Inesis Kiškis

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir pareigūnams - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Patikrinimus, planinius ir neplaninius, kaip gyventojai tvarko savo nuotekas, vykdo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai, taip pat savivaldos darbuotojai.