Neringos meras nenurimsta: į Nidą reikia skristi lėktuvais

Neringos meras Darius Jasaitis mano, kad Kuršių nerijos tvarkymo planas neleidžia įgyvendinti jokių naujų idėjų, kurios į kurortą pritrauktų daugiau poilsiautojų. Ir ne tik dėl to jis siūlo keisti šį dokumentą. Meras nori, kad neteisėtai pastatyti boteliai būtų išsaugoti. Jo teigimu, jei bus priimtas sprendimas juos griauti, valstybė patirs milžiniškus nuostoliu ir dėl to „nebus iš ko didinti pensijų, pakelti algas bibliotekininkams ir mokytojams“.

Leido statyti sveikatingumo centrą, bet nori ir viešbučio

Visgi tokie užmojai kelia nerimą aplinkosaugininkams. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) laikinoji direktorė Rūta Baškytė GRYNAS.lt sakė, kad Kuršių nerijos tvarkymo plano pakeitimas yra ilgas procesas. Tačiau ji abejojo, ar tikrai toks pakeitimas būtinas. Bet jei būtų nuspręsta to imtis, šiame procese, be kita ko, pašnekovės nuomone, turėtų dalyvauti tarptautinių organizacijų atstovai.

Tačiau Neringos meras D. Jasaitis laikėsi priešingos nuomonės. Jis įsitikinęs, kad dabartinis aštuonerius metus derintas teisės aktas neleidžia Kuršių nerijai modernėti. Meras mano, kad jei jis artimiausiu metu nebus pakeistas, Neringoje įsivyraus stagnacija. GRYNAS.lt jis atskleidė, kad planuojama labai daug pakeitimų. Ir jei jiems būtų pritarta, atsirištų rankos kurortinę vietą stipriai modernizuoti.

„Diskutuojant dėl šio plano patvirtinimo labai mažas dėmesys buvos skiriamas Neringos vystymuisi. Kai bandome įgyvendinti naujas idėjas, pamatome, kad yra labai dideli apribojimai, todėl praktiškai nieko neišeina. Pavyzdžiui, Nidos Purvynės kvartalą leidžiama pertvarkyti į rekreacinės paskirties zoną. Tačiau savivaldybė turi pasirinkti: įrengti dengtus teniso kortus arba statyti gyvenamąjį namą. Uždarų teniso kortų mums reikia būtinai, nes jų nėra, o norinčių žaisti yra labai daug. Mes nesuprantame, kodėl šiai teritorijai taikomi tokie ribojimai. Be to, yra seni garažai. Jų paskirtį keisti lyg ir leidžiama, bet negali nei antro aukšto, nei pastogės įrengti. Sako, kad jau išnaudotas įmanomas intensyvumas. Visgi mes nemanome, kad tas dokumentas yra šventa karvė ir tikrai galima jį keisti“, - aiškino pašnekovas.

Taip pat meras nuogąstavo, kad planuojamas statyti Jūros terapijos centras gali neišvysti dienos šviesos, jei nebus leista šalia jo įrengti ir viešbučio. Anot jo, be papildomo „priedo“ neatsiranda verslininkų, kurie ryžtųsi statyboms: „Jūros terapijos centras užprogramuotas nesivystyti. Investuotojų paieška parodė, kad jei šalia nebus statomas poilsio paskirties pastatas, nieko nebus. Niekas nesutinka investuoti ir projektas pasmerktas žlugti. Viskas dėl to, kad tvarkymo planas buvo ruoštas teoretiko nesitariant su verslu. Dabar belieka viena išeitis – valstybė turi galimybę dotuoti, kitaip tariant, pati statyti tai, kas būtų nuostolinga. Bet kol kas tokio noro nematyti. Tai reiškia, kad mes nustojame vystytis.“

D. Jasaitis nori, kad į Neringą būtų atskrendama lėktuvais

Ir čia mero pasiūlymai nesibaigia. Jis nori, kad Neringoje galėtų leistis didesni lėktuvai nei leidžiama dabar. Anot jo, tai pagerintų verslo sąlygas Neringoje: „Mes norime keisti lėktuvų lauko nusileidimo aikštelės apibrėžimą. Norime, kad ji vadintųsi aerodromu. Priešingu atveju užprogramuota, kad aikštelė pavirs žolynais. Dabartinis statusas neleidžia leistis lėktuvams su keleiviais. Gali leistis tik tam tikrą licenciją turintis pilotas. Europos Sąjungoje jau apskritai nėra tokio statuso. Po šio pakeitimo jokių naujų statinių pastatyta nebūtų, bet atsirastų daug naujų galimybių. Tada mes sulauktume daugiau užsieniečių. Sukurtume daugiau darbo vietų, pavyzdžiui, nuomotume jiems dviračius. Tokiu būdu užsieniečiai paliktų mums pinigus.“

D. Jasaitis taip pat norėtų, kad Neringoje atsirastų daugiau statinių, kuriuose būtų galima organizuoti pramogas, pritaikytas visiems metų laikams: „Mums trūksta pirtelių, uždaro baseino, dengtų teniso kortų. Kai būna blogas oras, nėra kuo užsiimti. Žiemą atvažiuoja žvejai, bet jie kartu negali atsivežti žmonų ir vaikų, nes joms šiuo metų laiku čia nėra ko veikti. Be to, labai keista, kad Nidoje neleista verslininkams statyti pastato, aukštesnio nei 9 metrai. Kuršių nerijos tai tikrai nesugriautų.“

R. Baškytė

Lietuvoje dominuoja tokia nuostata, kad jei aš toje vietoje turiu žemės, todėl joje galiu daryti, ką noriu. Bet yra planavimo taisyklės: galiu daryti tik tai, kas leidžiama toje teritorijoje. Jei mano planai čia netinka, parduodu žemę ir keliuosi ten, kur galiu realizuoti savo idėjas.

Negana to, meras palaikė poziciją, kad nelegaliais pripažinti prie Kuršių marių stovintys boteliai turi būti įteisinti. D. Jasaitis įsitikinęs, kad priešingu atveju Lietuvai grėstų didžiuliai nuostoliai: „Tikimės išspręsti situaciją, kai griaunami namai. Reikėtų išsaugoti tuos namus. Tada valstybė nepatirs nuostolių. Nes kai ateis skundai į Strasbūrą, valstybė patirs milžiniškus nuostolius. O valstybė – mes visi. Reiškia, pensininkai gaus dar mažesnes pensijas, bibliotekininkams ir mokytojams dar negalėsime kelti algų“, - aiškino D. Jasaitis, pridėjęs, kad Juodkrantėje turi būti leista statyti naujų gyvenamųjų namų.

Galiausiai jis konstatavo, kad pagrindinė kliūtis Neringos modernėjimui – Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba, kuri į mero pasiūlymus žiūri skersai. „Jeigu VSTT žvelgtų racionaliai, žmogiškai ir protingai, jau seniai viską būtume padarę. Tai yra vienintelė tarnyba, kuri viską stabdo. Tik nuo jos priklauso, ar Kuršių nerija modernės. Bet aš manau, kad kalbantis su R. Baškyte surasime bendrą kalbą. Gal ji pakeis savo klaidingą nuomonę. Juk klaidinga nuomonė negali būti amžina. Gal ji išgirs specialistų, gerbiamų žmonių argumentus. Tokių yra daug, tik anksčiau jie bijodavo kalbėti. Jie sako, kad viskas perlenkiama. Juk negali vienas žmogus įkaitu laikyti visą teritoriją“, - dėstė pašnekovas.

O jei VSTT perkalbėti nepavyks, jis iškart paaiškino, kad tokiu atveju prašys šios tarnybos kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria vietos gyventojai: „Jeigu Kuršių nerija išliks tokia, kokią mato ponia Rūta, tada ji tegul ir finansavimą gauna gyventojams. Tegu būna taip, kaip Suomijoje. Suomiai už urvinės anties priežiūrą gauna 1000 eurų per mėnesį. Tokiu atveju mes sutiktume baidyti turistus iš Kuršių nerijos, kad čia perėtų urvinės antys. Bet jei turime saugoti antis, bet už tai nei ponia Rūta, nei valstybė pinigų neduoda, mes ieškome pragyvenimo šaltinio.“

Aerodromą draudžia įstatymas

Laikinoji VSTT vadovė R. Baškytė GRYNAS.lt sakė, kad pakeisti Kuršių nerijos tvarkymo planą yra labai sudėtinga. Tai, anot jos, yra ilgalaikis procesas ir, kita vertus, ji nemato prasmės, kodėl tai reikėtų šiuo metu daryti.

„Faktiškai visi teritorijų planavimo dokumentų pakeitimai daromi ta pačia tvarka, kaip ir naujo dokumento rengimas. Kita vertus, bet kada ir bet kas negali imti ir pasakyti: keičiam planą. Tada nebūtų jokio stabilumo. Be to, Kuršių nerijoje po plano patvirtinimo jokios aplinkybės nepasikeitė. Norint keisti planą apie tai reikėtų informuoti Pasaulio paveldo centrą. Ir jis turi pasakyti, ar tokia idėja apskritai priimtina“, - teigė R. Baškytė, pridėjusi, kad tvarkymo planą gali pakeisti tik Vyriausybė, bet iki to turėtų įvykti labai daug procedūrų, kuriose turėtų dalyvauti ir tarptautinės organizacijos.

Pašnekovė griežtai įvertino užmojį sudaryti galimybes Kuršių nerijoje leistis didesniems lėktuvams: „Saugomų teritorijų įstatymas draudžia nacionaliniuose parkuose įrengti aerodromus. Tokiu atveju būtų pažeistas įstatymas.“

Taip pat ji paaiškino, kodėl sveikatingumo centras negali būti aukštesnis nei 9 metrai: „Šis sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų. Buvo įvertinta gamtinė aplinka – pajūrio apsauginio kopagūbrio aukštis, gretimų miškų aukštis. Priešingu atveju būtų neigiamas poveikis kraštovaizdžiui.“

R. Baškytė: jei Neringoje negalite realizuoti visų idėjų, kelkitės į kitą vietą

O nelegalių botelių, R. Baškytės teigimu, Neringoje likti negali. Ir visai nesvarbu, ar tai turės ekonominių pasekmių. Jos manymu, jai atsiras pažeidėjams palankus precedentas, nelegalių statinių Kuršių nerijoje tik daugės.

„Negalima įteisinti statinių, kurie kenkia vertybėms, kurie negali būti šioje teritorijoje. Kai vyko svarstymai, per Vyriausybės posėdį buvo pasakyta, kad negalima palikti nelegalių statinių pateikiant motyvą, jog valstybė neturės pinigų kompensacijoms. Tai nėra motyvas. Buvo bandyta sakyti, kad nėra pinigų, todėl ką darysi. Bet jei tokiu keliu eisim, tada statyk kuo didesnį namą ir jis tikrai nebus nugriautas. Botelių problema buvo ne ta, kad jie pastatyti. Planas leido statyti botelį atvykstantiems vandeniu į Kuršių neriją poilsiauti. Bet galiausiai atsirado skelbimas, kad parduodami apartamentai arba kotedžai “, - aiškino pašnekovė.

Ji pripažino, kad D. Jasaitis yra teisus, sakydamas, jog Juodkrantėje gyvenamųjų namų statyti negalima. R. Baškytė laikėsi pozicijos, kad Neringoje gyvenamųjų patalpų tikrai užtenka: „Juodkrantėje to negalima. Planavimo schema buvo patvirtinta 1994 m. Jau tada buvo pasakyta, kad Kuršių nerija yra ne guminė. Juodkrantėje statybų galimybės išsemtos. Kai išsivažinėja poilsiautojai, Juodkrantė lieka tuščia. Ir vietiniai gyventojai tikrai turi namus. Ten gyvenamųjų namų yra labai daug. Tai problema yra tikrai ne čia.“

Galiausiai ji teigė, kad prie Jūros sveikatingumo centro viešbutis atsirasti negalės dėl tos pačios priežasties – Neringoje netrūksta vietų, kur galima apsistoti. Todėl, jos manymu, reikia ieškoti tokio investuotojo, kuris sutiktų statyti centrą be papildomos dovanėlės.

„Šioje vietoje gali būti tik unikalus objektas, kurio nėra niekur kitur. Apgyvendinimo vietų Neringoje užtenka. Juo labiau, kad viešbučiai sutinka savo klientus atvežti į šį centrą. Reikia surasti tokį verslininką, kuris sutiktų teikti tokias paslaugas, kurių tikrai reikia. Mes privalome didinti tos teritorijos savitumą. Pagalvokime ir apie gyventojus: turistai galės nakvoti pas tų gyventojų, kurie teikia šias paslaugas. Lietuvoje dominuoja tokia nuostata, kad jei aš toje vietoje turiu žemės, todėl joje galiu daryti, ką noriu. Bet yra planavimo taisyklės: galiu daryti tik tai, kas leidžiama toje teritorijoje. Jei mano planai čia netinka, parduodu žemę ir keliuosi ten, kur galiu realizuoti savo idėjas“, - aiškino R. Baškytė.