Tiesa, ne tokia gera žinia tiems, kurie ketina naująja sistema nesinaudoti. Tokiu atveju 10 euro centų siekiantis užstatas nebus grąžintas. O vėliau ši suma gali dar pakilti. Ar pasivys ji Vokietiją ir Skandinaviją?

Apie Lietuvą Europos kontekste ir kitų šalių patirtį GRYNAS.lt kalbasi su Všį „Užstato sistemos administratoriaus“ direktoriumi Gintaru Varnu.

- Dažnai sakoma, kad mūsų užstato sistema yra perimta iš Estijos. Ar tai tiesa?

- Iš Estijos perėmėme ne viską, bet gerąją patirtį, visus sistemos rėmus. Estijoje yra tie patys taromatai, analogiškas skaičiavimo centras, administratorius yra įsteigtas tokiu pačiu būdu. Tai irgi yra pelno nesiekianti vieša įstaiga.

- Galbūt Estijoje buvo dalykų, kurie ne taip gerai sekėsi?

- Jie turėjo trumpą pasiruošimo laikotarpį. Iš tiesų buvo daug įvairių smulkmenų, o jose dažniausiai ir atsiranda problemos. Pavyzdžiui, pakavimo priemonės – maišai. Jie kūrė juos, taisė, tobulino sudėtį ir šiandien turi gerus maišus ir mums to etapo jau praeidinėti nebereikia. Nenaudosime taromatuose kažkokių neteisingų maišų, kurie suplyš ir viskas išbyrės.

Jų klaida dar buvo, kad pradžioje jie nediferencijavo pakuočių tarifų pagal tai, kur pakuotės parduodamos: užsienyje, ar Estijoje. Todėl nebuvo ženklinamos tik tos pakuotės, kurios skirtos Estijos rinkai, todėl taip pat paženklintos pakuotės buvo parduodamos ir Latvijoje, ir Lietuvoje ir tuomet atsirado gudruolių, kurie pradėjo rinkti pakuotes Lietuvoje, Latvijoje ir vežti į Estiją bei bandyti atsiimti užstatą, kurio nesumokėjo. Tačiau tai buvo išspręsta ir mes perėmėme šią patirtį. Mūsų sutartyse numatyta, kad bus taikomas unikalus kodas ir universalus kodas. Unikalus kodas – jei pakuotė parduodama tik Lietuvoje, o universalus – jeigu ir kitose šalyse. Ir tuomet jos yra kitaip ženklinamos ir iš Latvijos niekas pas mus jų neveš.
Europos taromatų žemėlapis

- Kokia situacija su užstato sistema yra Latvijoje?

- Latvijoje apie užstato sistemą taip pat galvojama. Žinau, kad buvo parengtas ir įstatymo projektas, nežinau, kokioje stadijoje jis yra šiandien. Faktas yra tas, kad šiandien Latvijoje užstato sistemos nėra, pakuotės nėra tvarkomos pakankamai gerai ir turbūt tik laiko klausimas, kada latviai irgi prisijungs. Šiuo klausimu latvius lenkiame, bet Estijos nelenkiame, ten sistema veikia jau 10 metų, o visose Skandinavijos šalyse: Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, taip pat Vokietijoje yra užstato sistema ir ji veikia jau labai seniai.

- Kaimyninė Lenkija irgi neturi užstato sistemos?

- Ne, bet žinau, kad jie apie tai galvoja, nes yra užklausimų iš jų pusės. Taip pat žinau, kad domisi Malta, nes neseniai buvo atvykę atstovai, kurie teiravosi, kaip viską padaryti. Net ir iš Baltarusijos esame gavę paklausimų.

- Estijoje užstatas taip pat yra 10 euro centų, kaip ir planuojamas Lietuvoje?

- Taip, užstatas yra toks pats. Jis yra pasiteisinęs ir pakankamai gerai motyvuoja vartotojus grąžinti pakuotes. Estijoje šiais metais buvo pakeltas užstato dydis, iki šių metų pradžios Estijoje buvo 8 euro centai.

- Taigi yra šansų, kad ir pas mus pakils užstato dydis?

- Žinoma, tokia ir yra užstato sistemos logika, kad vartotojui, kuris teršia, yra ekonominė priemonė: nebeteršk, arba mokėsi 10 eurų centų baudą. Jeigu ši sankcija pasirodytų per maža, ji būtų keliama. Tarkime, Skandinavijoje užstato dydis yra didesnis nei 10 euro centų, yra kažkur 25 centai, taip pat Vokietijoje. Ten kitas pragyvenimo lygis, dabar pagal mūsų lygį, 10 euro centų atrodo pakankamas užstatas. Bet jeigu kada nors mūsų pragyvenimo lygis pasieks vokiečių ar norvegų, užstatas turės padidėti.
Gintaras Varnas

- Kiek šalių Europoje turi užstato sistemą?

- Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Islandija, Olandija, Vokietija, Estija, Kroatija ir bus Lietuva. Dabar Lietuva bus dešimta šalis.

- Tai net tokios šalys kaip Prancūzija ar Didžioji Britanija neturi užstato sistemos?

- Neturi. Dar yra šalių, kurios aktyviai svarsto šią sistemą, pavyzdžiui, Ispanija, Škotija, Latvija, Čekija, Vengrija. Tai yra labiau skandinaviška mada ir tai logiška, nes šiaurės šalys turi galbūt ypatingesnę gamtą ir ten yra daugiau aplinkosauginės kultūros, akivaizdu, kad pavyzdžiui, Graikijos ir Švedijos mąstymas skiriasi. Dažnai viskas priklauso ir nuo požiūrio.

- Mes šiuo požiūriu esame viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje?

- Kai pas mus pradės veikti sistema, taip. Akivaizdu, kad užstato sistema turi savo kaštus ir kainą, bet ji gali geriausiai išspręsti taršą.