Du trečdaliai Lietuvos gyventojų visiškai nerūšiuoja atliekų. Jei iki kitų metų nebus perdirbama 50 proc. atliekų, valstybei gresia sankcijos. Sankcijų dydis dar neaiškus. Ketvirtadienį Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) pristatė internetinę svetainę „Žalias katalogas“ (zaliaskatalogas.lt) ir tikisi, kad ji ir kitos iniciatyvos padės greičiau pasiekti Lietuvai keliamą reikalavimą.
Į sąvartynus Lietuvoje patenka maždaug 90 proc. gyventojų išmetamų šiukšlių – Lietuva tarp viena iš labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje pagal rūšiavimą. Jei iki kitų metų nebus perdirbama 50 proc. atliekų, valstybei gresia sankcijos.
VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovė Elzė Rudienė ketvirtadienį BNS spaudos konferencijoje aiškino, kad 2009 m. vienam gyventojui tenkančio į rinką išleistų pakuočių kiekis nėra mažas: „Vienam gyventojui teko apie 20 kg stiklo, 11 kg popieriaus, 10 kg plastiko, PET pakuotės – 4,5 kg, metalo – 3 kg, tetrapako – 1 kg, kitos – daugiau negu 3 kg.“
Jos žodžiais, perdirbimui tinkamų žaliavų surenkama toli gražu ne tiek, kiek reikėtų. Esą padėtį turėtų pagerinti tai, kad „nuo 2013 m. pradžios kiekvienas importuotojas ir pakuotės gamintojas turės tapti organizacijos nariu ir kolektyviai tvarkyti susidarančias pakuotės atliekas. Nuo surinktos sumos „Žaliasis taškas“ įpareigotas nemažiau kaip 3 proc. skirti švietimui, visuomenės informavimui“.
Taip pat E. Rudienė pažymėjo, kad gyventojų galima prašyti rūšiuoti, tik tada, kai tam sudaromos palankios sąlygos. Esą situacija šiuo metu nėra pati patogiausia – „tai susiję su tuo, kad daug savivaldybių nėra išskiriamas mišrių atliekų, komunalinių atliekų tvarkymo mokestis.“
„Žaliojo taško“ atstovės teigimu, situacija nuo kitų metų turėtų pasikeisti. Tai ji sieja su tarifais, kurie „turi būti diferencijuoti rūšiuojamoms ir nerūšiuojamoms atliekoms“.
Negana to, rūšiavimo tempą turėtų paspartinti nuo Naujųjų metų (kai kuriose savivaldybėse ir anksčiau) gyventojams išdalinti rūšiavimui skirti konteineriai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, teigė manantis, kad nauja vartotojų švietimo sistema padės pakeisti netinkamus lietuvių įpročius ir pasiekti geresnių aplinkosauginių rodiklių: „Iki 2013 m. Lietuva įsipareigojusi perdirbti 50 proc. atliekų. Jei nepagerinsime aplinkosaugos rodiklių, valstybei grės sankcijos. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų nerūšiuoja atliekų. Palyginimui – daugiau nei pusėje ES valstybių atliekas rūšiuoja daugiau nei 95 proc. gyventojų. Ligšiolinės pastangos keisti situaciją deramo rezultato nedavė, todėl iniciatyvos ėmėsi verslas.“
LDKV inicijuotą visuomenės informavimo sistemą sudaro švietėjiško ženklinimo ant pakuočių rekomendacijos įmonėms ir internetinė informacinė svetainė „Žalias katalogas“.
D. Arlausko įsitikinimu, gamintojams ir prekybininkams ant pakuočių, instrukcijose ar specialiose interneto svetainėse pateikiant aiškius nurodymus apie tai, kaip pagamintas produktas ir jo pakuotė, kaip produktą taupiai naudoti ir kaip jį atiduoti perdirbti, gali iš esmės pagerinti rūšiavimo kokybę.
Centralizuotoje informacinėje sistemoje www.zaliaskatalogas.lt, kuri sukurta įgyvendinant ES struktūrinės paramos ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, bus pateikiama informacija apie pagrindinius ant Lietuvoje parduodamų produktų pateikiamus ekologinius ženklus, dažniausiai pasitaikančių antrinių žaliavų rūšiavimo instrukcijos, taip pat jų surinkimo punktų kontaktinė informacija.
„Net norintys elgtis atsakingai dažnai nežino, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, galime nuspėti, kad nedaug gyventojų žino, kaip elgtis su pasibaigusiu tušinuku. Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose valstybėse gamintojai ant pakuočių aiškiai iliustruoja kiekvieną pakuotės ar produkto dalį bei antrinę žaliavą, iš kurios ji pagaminta. Taip pat nurodoma, kur reikėtų ją išmesti. Pamatęs aiškius simbolius kaip elgtis, vartotojas žino, ką daryti“, - dėstė darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ vadovė Ingrida Dubinskaitė.
