Apie pokyčius, paliesiančius apie 1000 Lietuvoje veikiančių įmonių, ir šiek tiek - visus buitinių prietaisų naudotojus, kalbėjomės su naujai įkurtos viešosios įstaigos „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ (EGIO) vadovu Alfredu Skinuliu.
Individualiai tvarkantis, pareigų našta taps per sunki
„Nuo 2013-ųjų sausio pirmos dienos elektronikos gamintojai ir importuotojai praktiškai nebegalės individualiai tvarkyti elektronikos ir pakuočių atliekų. Teisiškai individualiai tvarkyti tokias atliekas bus įmanoma, bet praktiškai taps per brangu ir per sudėtinga. Iki šiol didžioji dauguma įmonių tvarkėsi pačios. Licencijuotoms organizacijoms priklausė apie 200 įmonių. O apskritai elektronikos gamintojų, importuotojų yra gal apie 800 - 1000. Visos jos į vidaus rinką, pavyzdžiui, per 2011-uosius metus išleido beveik 25 tūkstančius tonų buityje naudojamos elektronikos ir 870 naudojamos ne buityje.“
Alfredas Skinulis vardija, jog elektronikos prietaisus gaminančios bei importuojančios įmonės turi kelias pareigas: būti registruotos elektronikos gamintojų ir importuotojų sąvade, vesti apskaitą bei teikti ataskaitas atsakingoms institucijoms, šviesti bei informuoti visuomenę, organizuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Visas šias pareigas įmonės gali vykdyti individualiai arba kolektyviai, būdamos licencijuotų organizacijų nariais.
„Nuo šių metų, tapus organizacijos nariu, visos šios pareigos perleidžiamos organizacijai. Verslininkai tą atliekų tvarkymą finansuoja per organizaciją. Kitu atveju, jie turėtų sudaryti sutartis su visomis Lietuvos savivaldybėmis. Tai praktiškai neįmanoma, nes vien licencijuotoms organizacijoms tai – iššūkis. Manau, kad šiais metais visos tos įmonės taps tokių organizacijų narėmis, nė viena nesirinks tvarkyti atliekas pati. Kai įmonės susiburia, tai yra daug pigiau ir paprasčiau.
Kodėl atsirado „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ (EGIO)? Ji tiesiog perėmė buvusios asociacijos GIA (Gamintojų ir importuotojų asociacija) visą nuo 2006 -ųjų sukurtą sistemą. Taigi sistema bus ta pati, tokie pakitimai padaryti ir dėl Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų. Ten įrašyta, kad viena organizacija negali organizuoti visų gaminių tvarkymo. GIA toliau bus atsakinga už transporto priemones, alyvas ir baterijas. Naujoji organizacija (EGIO) perima elektroninės įrangos tvarkymo sistemą“, - aiškino EGIO vadovas.
Tvarkymas brangsta, tačiau sistema - skaidrėja
A. Skinulis teigia, jog ir šiandien kasdien gaunama užklausimų iš įvairių įmonių, tačiau didžiojo naujų narių bumo laukiama sausio – vasario mėnesiais, kai dauguma gamintojų ir importuotojų atsiskaitys valstybei už praėjusius metus.
„Elektronikos tvarkymas šiais metais tikrai brangs, - konstatuoja organizacijos vadovas. - Kadangi reikia finansuoti ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles savivaldybėse, brangsta kuras, kartu - ir atliekų tvarkytojų paslaugos. Švietimui reikia skirti ne mažiau kaip 3 proc. visų išlaidų – na, bent jau mes visuomet tiek skiriam. Kiek tiksliai elektronikos tvarkymas brangs paaiškės sausio mėnesį. Tačiau nesibaiminkite – elektroninių atliekų tvarkymo kaina yra įskaičiuota į naujų prietaisų kainą, tad didelių pakitimų nebus. Užtat tvarkymo sistema, manau, skaidrėja.“
A. Skinulio teigimu, užduotys verslininkams nekinta. Jie gali rinktis surinkti 40 proc. į rinką išleistos elektronikos, jei patys turi elektronikos priėmimo vietas. 200 tonų elektronikos reikia vienos surinkimo vietos.
„O jei nieko nedarai – reikės surinkti 50 proc. išleistos elektronikos“, - paaiškino vyras.
Nuo šių metų elektronikos atliekų surinkimą ir tvarkymą Lietuvoje organizuos trys organizacijos: EGIO, EPPA, bei „Ekošviesa“, tačiau pastaroji organizacija atsakinga tik už apšvietimo įrangos, lempų surinkimą.
