Jis pripažino, kad vykdamas į pajūrį tikėjosi daug prastesnio vaizdo. „Prisimenu, kai prieš 15 metų siautė uraganas „Anatolijus“. Tada taip pat lankiausi nusiaubtuose paplūdimiuose, bet kaip smalsuolis. Tada tikrai buvo gerokai prasčiau nei dabar“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, jog Aplinkos ministerija Palangos, Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms finansiškai padės sutvarkyti uragano nuniokotus paplūdimius. Numatytas biudžetas – 260 tūkst. eurų, tačiau vien Palangos savivaldybė prašo skirti 200 tūkst. eurų.
„Mes dar tuos skaičius peržiūrėsime, patikrinsime. Pinigų yra tiek, kiek yra. Tačiau yra ne tik biudžetas, bet ir kiti finansavimo šaltiniai. Manau, kad savivaldybės taip pat yra nusimačiusios pinigų tvarkyti paplūdimius“, – teigė K. Trečiokas.
Jo žodžiais, paplūdimiai dar šiemet turi būti „pamaitinti“ smėliu ir ne tik Palangoje, bet visose vietose, kur tai daryti būtina.
„Po šio uragano akivaizdžiai pasimatė, kad paplūdimių „maitinimas“ smėliu yra efektyvi priemonė juos apsaugoti, todėl jos nereikia atsisakyti. Aišku, taip pat labai svarbu sutvarkyti visą infrastruktūrą – laiptus, takus, kad žmonės galėtų tinkamai patekti prie jūros“, – dėstė K. Trečiokas.
Jis pabrėžė, jog Lietuvai iki 2020 metų paplūdimiams tvarkyti ir saugoti iš ES skirta apie 6,5 mln. eurų.
„Svarstėme, kad šiuos pinigus išleisime per šešerius metus – kas dvejus metus „pamaitindami“ paplūdimius smėliu. Dabar matyti, kad reikia procesą paspartinti ir pinigus pradėti naudoti jau šiemet“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Klaipėda skaičiuoja, jog audros padaryti nuostoliai paplūdimių infrastruktūrai siekia apie 80 tūkst. eurų, o žala gamtai bus dar didesnė, bet ją turi įvertinti aplinkosaugininkai.
Neringos savivaldybė suskaičiavo, jog nuniokotiems paplūdimiams sutvarkyti reikia apie 150 tūkst. eurų.
„Tikiuosi, kad ministerijai rūpi visas Lietuvai priklausantis paplūdimio ruožas, todėl nesiryžtu spėlioti, kaip bus padalyti pinigai. Man džiugu tai, kad ministras ieško ne trumpalaikių sprendimų, kosmetinio remonto, o kalbama apie ilgamečius sprendimus, kaip saugoti paplūdimius, kad tokie uraganai pakenktų kuo mažiau“, - teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jis patikino, jog Klaipėdos paplūdimius galima ne tik „pamaitinti“ smėliu, bet panaudoti ir kitus resursus – didžiulius akmenis, kurie iškasami gilinant uosto akvatoriją.
„Tokių riedulių jau yra prikaupta ir jų bus dar daugiau, Mokslininkai turėtų ištirti, išaiškinti, kaip tuos riedulius panaudoti. Jau teko girdėti, kad galima statyti vadinamąsias dambas, kurios sulaikytų bangas, tačiau mokslininkai neturi vieningos nuomonės“, - kalbėjo V. Grubliauskas.
