Žvelgiant į potvynių žemėlapį, akivaizdu - pajūryje bei pamario krašte visur žymima didelė sangrūdų lemiamų potvynių tikimybė. Tyrimais nustatyta, kad Baltijos jūros lygiui pakilus 50 ar 100 cm didžioji dalis Klaipėdos centrinės dalies būtų apsemta maždaug 236 cm vandens lygiu.
„Žemėlapiuose yra numatyti regionai, kuriems gresia didžiausia pasikartojančių potvynių tikimybė. Remiantis šiais žemėlapiais, bus įgyvendinamas kitas direktyvos etapas - potvynių rizikos valdymo planų parengimas. Ten bus numatomos priemonės, kaip šią riziką sumažinti. Priemonės yra įvairiausios - nuo teisinio reguliavimo iki pylimų statybos“, - aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.
Atliktų tyrimų duomenimis, didžiausių potvynių rizika egzistuoja visoje Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoje.
Mūsų krašte potvyniai labiausiai gresia Klaipėdai, Palangai, Neringai, kliūtų ir Kretingai, Kintams, Šilutei, Rusnei, Priekulei.
