„Ieškome galimybių sukurti schemą, kad iš maždaug 100 tūkst. šernų populiacijos Lietuvoje liktų 10 procentų. Vykdome stebėseną, iš šernų paimtuose mėginiuose iki šiol nerasta afrikinio ar klasikinio kiaulių maro užkrato, tačiau sumažinus jų populiaciją labai sumažėtų ir jų kontakto su žmonių auginamomis kiaulėmis galimybė“, - BNS sakė J.Milius.
Anot J. Miliaus, Lietuvoje gaištant šernams, ketinama ieškoti šio reiškinio priežasčių, bet pavojingų ligų kol kas nenustatoma.
Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS teigė, kad visi Alytaus rajone rasti nugaišę ir sumedžioti šernai nebuvo užsikrėtę afrikiniu ar klasikiniu kiaulių maru.
„Pirmiausiai tiriame juos dėl pačių pavojingiausių ligų, jų nėra nustatyta. Šią savaitę turime kritusį jauną šerniuką, kuris specialistų bus ištirtas nuodugniau, pradedant bakterinėmis ir baigiant kitomis ligomis. Gavus išvadas, galbūt pavyks už ko nors užsikabinti“, - BNS sakė jis.
Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.
Neoficialiais BNS duomenimis, pasklidus žinioms apie galimą naują užkrato židinį Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, susirūpinimą reiškia kai kurios užsienio šalys.
Lietuvos pareigūnai iš Baltarusijos nėra gavę patvirtinimo, kad neoficialios žinios dėl naujo židinio yra teisingos.
„Mes iki šiol neturime oficialių žinių, ar Baltarusijoje afrikinis kiaulių maras nebuvo nustatytas šernams“, - BNS sakė J.Milius.
Anksčiau skelbta, kad Baltarusijoje šernai masiškai medžiojami ir naikinami.