Įlankoje – nuo sofos ir žmonių palaikai

Laiške, skirtame sporto ministrui Aldo Rebelo, Rio de Žaneiro valstijos aplinkos sekretorius Carlosas Francisco Portinhosas prašė didesnio finansavimo vandens valymo programoms, bet pripažino, jog dabartiniais lėšų skyrimo tempais prireiks daugiau nei dešimtmečio, kad tarša įlankoje būtų reikšmingai sumažinta. 2009-aisiais, kai Brazilijai buvo suteiktas šansas rengti olimpines žaidynes, šalies pareigūnai tvirtino, jog Rio de Žaneiro vandenys bus išvalyti, o taršos reikalavimai – sugriežtinti.
Citata
Likus tik kiek daugiau nei dvejiems metams iki žaidynių beveik 70 proc. metropolio, kuriame gyvena 12 mln. žmonių, nuotekų yra nevalomos ir kartu su tūkstančiais tonų atliekų keliauja tiesiai į miesto upes, įlanką ir netgi garsiuosius Rio de Žaneiro paplūdimius Kopakabaną bei Ipanemą.

Tačiau naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, pastarąjį dešimtmetį nuotekų taršos lygis Guanabaros įlankoje ir kituose Rio de Žaneiro vandenyse nuolat viršijo leistinas normas, kurios ir taip yra ne tokios griežtos kaip Europoje ar JAV. 

Guanabaros įlanka, tyvuliuojanti tarp Cukraus Galvos kalno ir kitų Rio de Žaneiro granito kalvų, iš tolo atrodo kaip tobulas atvirukas, kuriuo miesto ir valstijos pareigūnai norėtų didžiuotis. Tačiau įlanka sulaukia bene daugiausiai nusiskundimų, o Rio de Žaneiro užteršti vandenys jau pavirto problematiško pasirengimo olimpinėms žaidynėms simboliu. 

Treniruojasi tramdydami šleikštulį

Pareigūnai pažadėjo iki 2016 m. pagerinti ir išplėsti nuotekų valymo infrastruktūrą ir 80 proc. sumažinti teršalų, tekančių į Guanabaros įlanką, kiekį. Tačiau kol kas tik maža dalis šių pažadų yra įgyvendinta: likus tik kiek daugiau nei dvejiems metams iki žaidynių beveik 70 proc. metropolio, kuriame gyvena 12 mln. žmonių, nuotekų yra nevalomos ir kartu su tūkstančiais tonų atliekų keliauja tiesiai į miesto upes, įlanką ir netgi garsiuosius Rio de Žaneiro paplūdimius Kopakabaną bei Ipanemą.

„Sveiki atvykę į sąvartyną, pavadinimu Rio“, - taip apie vietą, kur turėtų vykti olimpinė regata, atsiliepė Vokietijos buriavimo komanda. Tokiam įvertinimui pritaria ir čia besitreniruojantys brazilai.

„Kartais būna labai šlykštu – šunų palaikai ir nuo nuotekų rudas vanduo“, - pasakojo 24 metų Brazilijos olimpinė viltis Thomasas Low-Beeras. Jis nusipurtė prisiminęs atvejį, kai jo valtis atsitrenkė į, sportininko manymu, plūduriuojančią sofą ir apsivertė purvinuose Guanabaros vandenyse.

Brazilijos buriavimo legenda, dviejų olimpinių medalių savininkas Larsas Graelis teigė, jog net keturis kartus plaukiant įlankoje jam teko matyti žmonių lavonus. Jis žurnalistams sakė, jog, jo manymu, organizatoriai turėtų perkelti buriavimo varžybas į už poros valandų kelio esantį kurortą. Pareigūnai tam nepritaria ir tikina, jog pranešimai dėl užteršto vandens yra perdėti, o taršos lygis atitinka normas.

Per mažai ir per vėlai

Dėl vos po kelių savaičių 12-oje Brazilijos miestų vyksiančio pasaulio futbolo čempionato tarptautinės bendruomenės dėmesys jau dabar nukreiptas į Rio de Žaneirą. Nuotekų dvokas, pasitinkantis atvykstančius į miesto oro uostą ir pasaulio spaudoje mirgančios šokiruojančios prišiukšlintos įlankos nuotraukos – didžiausias galvos skausmas organizatoriams ir vietos pareigūnams. Šalių olimpiniai komitetai ir sportininkų asociacijos jau garsiai kalba apie galimą pavojų jų atstovaujamų atletų sveikatai. Nuo išmatomis užteršto vandens galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu A, dizenterija, cholera ir kitomis.

„Associated Press“ publikuotame laiške valstijos aplinkos sekretorius C. Portinhosas prašė sporto ministro skirti 70 mln. dolerių (apie 176 mln. litų) naujų nuotekų valymo įrenginių statybai. Tačiau pareigūnas laiške taip pat pripažino, jog už šiuos pinigus išplėtus infrastruktūrą vis tiek apie pusė nuotekų ir toliau tekėtų į Guanabaros įlanką. Pasak C.Portinhoso, net ir ėmusis didesnių problemų, ypač kanalizacijos tinklų plėtros, iki olimpinių žaidynių susitvarkyti jau niekaip nebepavyks. 

Citata
Įlanka sulaukia bene daugiausiai nusiskundimų, o Rio de Žaneiro užteršti vandenys jau pavirto problematiško pasirengimo olimpinėms žaidynėms simboliu.

Kol kas siūlomas sprendimas – „ekolaivų“ flotilė, kuri turėtų užsiimti įlankos valymu nuo atliekų. Šiuo metu planuojama, jog tokių laivų bus 20-30, bet, pasak Brazilijos aplinkosaugininkų, tiek tikrai neužteks.

2008 m., kai olimpiada vyko Pekine, vietos pareigūnams teko kovoti su dumblių žydėjimu – jie išsiuntė 1000 laivų. Akivaizdu, jog pora dešimčių „ekolaivų“ Guanabaros įlankoje yra nepakankamas atsakas milžiniškai šiukšlių problemai. Deja, panašiai tvarkomasi ir su kitais pasirengimo olimpinėms žaidynėms darbais. 


Parengta pagal nytimes.com, gizmodo.com ir huffingtonpost.com medžiagą