Žiūrint teisiniu požiūriu, ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Šiuo metu žinoma visa eilė priemonių, padedančių „iškeldinti“ kovus iš nepageidaujamų miestų ar gyvenviečių vietų, nenaikinant paukščių veisimosi metu. Mūsų žiniomis, tokios priemonės nebuvo taikomos (bent jau tinkamai), tad nebuvo galima leisti šaudyti paukščių.

Kovai Plungės miesto parke, kur jie peri, buvo šaudomi balandžio 23, 29, 30 dienomis ir gegužės 20 dieną. Nors Šiaulių RAAD nuo pat pradžių buvo sustabdęs kovų šaudymą, paukščių naikinimas visgi, pradėtas ir vykdytas minėtomis dienomis.

Gegužės 17 d. laikraštyje „Žemaitis“ buvo atspausdinta informacija, kad kovų šaudymą sustabdė Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė. Kartu pranešta, kad Šiaulių RAAD liepė surinkti kovų šaudymui išduotus leidimus, be kurių medžiotojai neturi teisės naikinti kovų kovo 1 d. - liepos 31 d. laikotarpiu.

Aplinkos ministerijai verta susimąstyti ar ne veltui naudojami gamtosauginiam švietimui skirti milijonai, jei po to, vienu neatsakingu leidimu demonstruojamas visiškai priešingas požiūris: trukdo ar nepatinka – naikink!

Gegužės 21 d. tame pačiame laikraštyje „Žemaitis“ jau nurodoma, kad vietos gamtosaugininkai kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir ši leido šaudyti kovus. Vietos gamtosaugininkams Plungės meras paaiškino, kad gavo paties Aplinkos ministro palaikymą, taip egzekuciją atnaujino gegužės 20 d.

Šiose egzekucijose dalyvaudavo iki 15 medžiotojų. Jų barbariški veiksmai (kitaip jų nepavadinti, nes medžiotojai net nesislėpė – paukščiai dėl traukos lizdui sugrįždavo net ir po juos retinančių šūvių) buvo pradedamas apie 19 val. ir baigiamas 22 val., t.y. tuo metu, kuomet į parką ateina miesto gyventojai, dažnai atsivesdami ir vaikus. Dar didesnį rūpestį LOD kelia faktas, kad medžiotojai kartu atsivedė ir jaunus paauglius. Taigi, apie kokį jaunosios kartos gamtosauginį ugdymą, kuriam skiriamos didžiulės Aplinkos ministerijos ir ES lėšos, galima kalbėti, kai jaunoji karta mato kaip „sprendžiamos” gamtosauginės problemos?

Paukščių šaudymas perėjimo vietose, kuomet sparnuočiai, vedami gamtinio instinkto, nepaisydami pavojų grįžta prie lizdų, yra barbarizmas, žmogiškumo bei pagarbos gyvybei prasme.

Šiuo atveju, kovai tiesiogine prasme aukojo savo gyvybes, kad išgelbėtų palikuonis, kurie, deja, irgi krito nuo medžiotojų šūvių, nes buvo šaudoma ir į lizdus. Anot Plungės gyventojų, ant žemės mėtėsi ir negyvi dar neapsiplunksnavę jaunikliai, kuriuos kiemsargiai vėliau sušlavė. Visiškai nesuprantami ir medžiotojų veiksmai, nes medžioklė dabartiniu metu propaguojama, kaip labai griežtų etikos normų besilaikanti laisvalaikio praleidimo forma. Iškyla klausimas: kokia čia etika, kai šaudoma į palikuonimis besirūpinančius ir visiškai nesislapstančius paukščius? Ir kodėl medžiotojai savo noru ateina vykdyti tokios egzekucijos?

Šokiruoja gegužės 21 d. laikraštyje „Žemaitis“ paskelbta informacija: „Aplinkos ministerija varnas šaudyti leido (beje, šaudė kovus, o ne varnas – LOD pastaba). Plungiškiai medžiotojai jau turi tam leidimus“. Ar tai reiškia, kad jei kažkas su kažkuo susitaręs leis šaudyti gulbes, gerves, erelius, pelėdas, medžiotojai irgi iškart būriu sulėks pasismaginti? Plungės valdžios pozicija, nors ir tiesmukiška bei absurdiška, yra aiški – kovai turi būti sunaikinti rengiantis miesto šventei. Miestas gražus, kai jame, anot jos, „nėra varnų“. Taigi, sprendimą pradėti egzekucija priėmė visiškai gamtiniu požiūriu neišprusę žmonės, kurie net kovo nuo varnos neskiria, jau nekalbant, kad Lietuvoje gyvenanti pilkoji varna kolonijomis neperi.

Kitas klausimas – medžiotojai, kurie vykdė šią egzekuciją, ir gamtosaugos institucijos, nejaugi jos neturi „stuburo“ ir negali atsilaikyti mero spaudimui? Nejaugi einama lengviausiu keliu, net nepasidomint ar buvo kitos savivaldybės pastangos. Meras teisinasi, kad savivaldybė neturi tam reikalingų lėšų. Tačiau ES teisės aktų išaiškinimuose paprastai nurodoma, kad lėšų/ekonominiai klausimai negali būti priežastimi taikyti ES Paukščių direktyvos išimtis ir imtis paukščių naikinimo, jei kitokie būdai nebuvo taikomi. Negi regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose nėra specialistų, kurie gerai žino teisės aktus ir tuo šalyje turi rūpintis nevyriausybinės organizacijos? Negi mero pasiteisinimas, kad nėra lėšų baidymui ir kitoms priemonėms yra svarbiau už tarptautinius ir šalies teisės aktus?

Medžiotojai kartu atsivedė ir jaunus paauglius. Taigi, apie kokį jaunosios kartos gamtosauginį ugdymą, kuriam skiriamos didžiulės Aplinkos ministerijos ir ES lėšos, galima kalbėti, kai jaunoji karta mato kaip „sprendžiamos” gamtosauginės problemos?

O alternatyvių būdų yra, jie taikomi kitose savivaldybėse ir santykinai nėra brangūs (lyginant su kitais miestų gerbuvio darbais). Pavyzdžiui, jau antri metai Panevėžio miesto savivaldybė taiko kovų baidymo priemones, kurios duoda gerus rezultatus. LOD, pasinaudodama savo bei užsienio šalių patirtimi, yra parengusi rekomendacijas, kaip valdyti kovų perinčias populiacijas jų veisimosi vietose. Kretingos miesto savivaldybė, nors ir kiek pavėluotai, reguliariai ardo tik pradėtus krauti lizdus, kol juose nėra kiaušinių. Tai, ornitologų akimis, nėra pats tinkamiausias būdas išprašyti kovus iš nepageidaujamų vietų, tačiau bent jau barbariškai nenaikinami paukščiai ir jų bejėgiai palikuonys. Kaimyninėje Kretingoje kovai persikėlė į miesto pakraštį, kur niekam netrukdo.

Galiausiai, paukščių veisimosi metu šaudant kovus, baidomi ir kiti paukščiai. Miesto parkuose peri virš penkiasdešimties sparnuočių rūšių, tame tarpe saugomos pelėdos, geniai, įvairūs žvirbliniai paukščiai, įsikuria skaitlingos smilginių strazdų kolonijos. Šie strazdai irgi triukšmingi – įdomu kokių drastiškų priemonių Plungės meras imsis, siekdamas juos išguiti iš miesto parkų.

Visiškai nesuprantami ir medžiotojų veiksmai, nes medžioklė dabartiniu metu propaguojama, kaip labai griežtų etikos normų besilaikanti laisvalaikio praleidimo forma. Iškyla klausimas: kokia čia etika, kai šaudoma į palikuonimis besirūpinančius ir visiškai nesislapstančius paukščius? Ir kodėl medžiotojai savo noru ateina vykdyti tokios egzekucijos?

Ir pagaliau visuomenės auklėjimas. Vietos gyventojai buvo tiesiog pasipiktinę tokiais veiksmais. Ir nenuostabu, nes kovai šaudyti net nesistengiant nuslėpti šio fakto. Manome, kad visuomenės nuomonę geriausiai atspindi jų pasisakymai spaudoje. O Aplinkos ministerijai verta susimąstyti ar ne veltui naudojami gamtosauginiam švietimui skirti milijonai, jei po to, vienu neatsakingu leidimu demonstruojamas visiškai priešingas požiūris: trukdo ar nepatinka – naikink!

Deja, tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje – LOD nuolatos gauna pranešimų apie panašius veiksmus, ypač lizdų su kiaušiniais ar jaunikliais išmetimą, iš įvairių šalies vietų. Nežinomas nei vienas asmuo ar organizacija, kurie buvo nubausti už kovų naikinimą veisimosi metu. Ir tai būtent tais metais, kai tarptautinė gamtosauginė asociacija BirdLife International renka informaciją apie visose Europos šalyse nustatytą paukščių neteisėtą persekiojimą ir žudymą (angl. „persecution“). Vėliau ši informacija bus perduodama Europos Komisijai. Kokį šalies gamtosauginį įvaizdį formuoja oficialios aplinkosauginės institucijos?

Esant tokiai Aplinkosauginių institucijų pozicijai LOD belieka imtis iniciatyvos vykdyti visuomeninę kovų kolonijų stebėseną ir teisinių ginčų būdu spręsti panašias situacijas, kokia susiklostė Plungės mieste. Po tokių siaubingų paukščių naikinimo faktų, manome, kad LOD nariams nebekils klausimų kokį sparnuotį pasirinkti „Metų paukščio“ akcijai ateinančiais metais.