Ornitologai: reikia vėlinti ančių medžioklės pradžią

Dėl užsitęsusios pavasario pradžios daugumos ančių veisimosi sezonas šiais metais taip pat vėluoja. Tai parodė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) kartu su įstaiga „OMPO Vilnius” (OMPO) antrus metus vykdyti septynių dažniausiai sutinkamų ančių rūšių (didžiosios, pilkosios, šaukštasnapės, kuoduotosios, rudagalvės bei dryžgalvės ir rudagalvės kryklių) tyrima, rašoma ornitologų draugijos išplatintame pranešime spaudai.

Liepą jauniklių dar nebuvo matyti

Neseniai atlikti tyrimai apėmė įvairias ančių buveines (įvairaus tipo ežerus, užliejamas pievas, žuvininkystės tvenkinius, karjerus) bei įvairius šalies regionus (nuo rytinių Ignalinos ir Zarasų r. iki Nemuno žemupio). 2013 metais balandžio – liepos mėn. vykdytų reguliarių apskaitų duomenimis, daugumos ančių rūšių perėjimo pradžia buvo ypač vėlyva.

Mat, skirtingai nei įprastai, šiais metais nemaža dalis tirtų vandens telkinių, balandžio mėnesį dar buvo užšalę. Nemuno žemupyje ir Rytų Lietuvos upėse buvo neįprastai aukštas vandens lygis, kuris sukėlė didžiulius ir ilgai trukusius potvynius. O tai, savo ruožtu, sąlygojo vėlyvą vandenų ir jų pakrančių augalijos vegetaciją.

Susidariusios aplinkos sąlygos nulėmė, kad liepos pirmoje pusėje dar neaptiktos ne tik vėlai perinčių kuoduotųjų bei pilkųjų ančių, bet ir šaukštasnapių bei rudagalvių ančių vados. Liepos antroje pusėje vykdytų apskaitų metu be neseniai išsiritusių šaukštasnapių bei rudagalvių ančių, aptiktos iki savaitės amžiaus didžiųjų ančių vados.

Vertinant kiekybiškai, liepos paskutinę dekadą visose registruotose kuoduotųjų, rudagalvių, pilkųjų, šaukštasnapių ir dalyje didžiųjų ančių vadų, jaunikliai buvo iki dviejų savaičių amžiaus. Ne ką didesni ir daugelio laukio vadų jaunikliai.

Prasidėjus medžioklės sezonui dauguma jauniklių liks našlaičiais

Kadangi ančiukai pradeda skraidyti sulaukę maždaug 50 dienų amžiaus, tradiciškai, rugpjūčio 15 d. prasidėjus ančių medžioklės sezonui, šiais metais daugumą jų bus dar neskraidantys, o ūgtelėję –nesavarankiški ir nesugebantys surasti tinkamas saugias maitinimosi vietas bei slėptuves. Tik pradėję skraidyti ančių jaunikliai tampa lengvu medžiotojų laimikiu, nes nesugeba tinkamai įvertinti ir laiku pabėgti nuo artėjančio pavojaus. Nušovus dar vadas turinčias ančių pateles, dauguma neskraidančių, be motinos globos pasilikusių ančiukų žūsta.

Dėl vėlyvo veisimosi sezono didžioji dauguma ančių jauniklių šį sezoną pradės skraidyti ir taps savarankiškais tik rugsėjo pradžioje. Todėl pradėti jų medžioklę rugpjūčio viduryje būtų ne tik neetiška, bet ir turėtų neigiamą poveikį ančių populiacijos būklei. Svarbu pažymėti, kad didžiausias ankstyvos medžioklės neigiamas poveikis būtų padarytas Lietuvos vietinėms ančių populiacijoms, o ne per Lietuvą migruojantiems paukščiams.

Lietuvos ornitologų draugijos ekspertai mano, kad medžioti besislapstančius vaikus saugančias ančių pateles, kurios kyla tik paskutinę minutę tapdamos lengvu medžiotojo taikiniu, yra neetiška gamtiniu požiūriu. Ančių patelės, nors ir pastoviai trikdomos medžioklės metu, kaskart stengiasi grįžti pas paliktus be priežiūros jauniklius, kartu tapdamos lengvu medžioklės laimikiu. Motinai žuvus, žus ir jos dar neskraidančių ančiukų vada. Be globos palikti jaunikliai tampa lengvu plėšrūnų grobiu.

Latvija medžioklę atidėjo

Per ankstyva vandens paukščių medžioklė prieštarauja ir Europos Sąjungos Paukščių direktyvos reikalavimams, kurių 7 straipsnis sako: „Valstybės narės (...) rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės aktai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu".

Dėl aukščiau minėtų priežasčių, LOD ir OMPO jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu šiais metais, atsižvelgiant į ekstremalias gamtines sąlygas ančių veisimosi sezono metu, vandens paukščių medžioklės pradžią nustatyti, kai baigsis jų jauniklių auginimo laikotarpis, t.y. nuo rugsėjo 5 dienos.

Kaip informavo latvių ornitologai, vandens paukščių medžioklės pradžia Latvijoje šiais metais taip pat bus nukelta vėlesniam laikui.