Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (26)
Oro tarša: pramonės gigantai užleidžia vietą transportui

Oro tarša: pramonės gigantai užleidžia vietą transportui

Lietuvos aplinką teršiančių bendrovių sąrašas pastaraisiais metais pakito mažai – labiausiai orą teršia didžiausios pramonės įmonės.

Visgi pagal taršos lygį pramoninkai yra antroje vietoje, o labiausiai atmosferą teršia transportas.

Automobiliai teršia daugiau

Stebėjimai rodo, kad pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, sudaro 10-15 proc. oro užterštumo.

Pasak specialistų, nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramonės zonų gyventojai.
Pavojingiausias atmosferos taršos šaltinis - degimo procesas, dėl kurio atmosferoje gausėja anglies oksidų. Tarp didžiausių atmosferos teršėjų didžiausia dalis energetikos sektoriaus bendrovių – Lietuvos elektrinė, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio katilinės.

Tiesa, naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad pagal vienam gyventojui tenkančią šiltnamio dujų emisiją Lietuva atrodo pakankamai gerai – vienam gyventojui tenka 7,5 tonos CO2, kai ES vidurkis – 10 tonų, Airijoje ir Estijoje – po maždaug 15 tonų, o Liuksemburge – net 26 tonos vienam gyventojui.

„Labiau nei pramonės įmonės nepalyginamai didesnį poveikį žmonių sveikatai kelia transportas ir vietinis kūrenimas žiemos metu. Praėjusią savaitę nusistovėjus šaltiems ir ramiems orams Lietuvos miestuose oro tarša kietosiomis dalelėmis kai kur net 3-4 kartus viršijo nustatytas normas“, - priminė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktoriaus vyriausiasis patarėjas Liutauras Stoškus.

Labiau nei pramonės įmonės nepalyginamai didesnį poveikį žmonių sveikatai kelia transportas ir vietinis kūrenimas žiemos metu.
L.Stoškus

Jis įsitikinęs, kad „susitvarkius“ su stacionariais teršėjais būtina susirūpinti mobilių taršos šaltinių problema, galvoti, kaip optimizuoti transporto srautus miestuose, priminti gyventojams apie mažiau taršų visuomeninį transportą.

Kas ir kuo teršia?

AAA pateikti 2009 m. duomenys rodo, kad didžiausi stacionarūs teršėjai anglies monoksidu yra „Mažeikių nafta“, „Akmenės cementas“ ir „Pramonės energijos“ Šilutės katilinė.

Labiausiai orą azoto monoksidu 2009 metais teršė tos pačios bendrovės „Mažeikių nafta“ ir „Akmenės cementas“ bei „Lietuvos elektrinė“. Daugiausia sieros dioksidu į orą išleido vėlgi „Mažeikių nafta“, „Lifosa“ ir „Vilniaus energija“.

L. Stoškus skuba paneigti vyraujančią nuomonę, esą daugiausia teršalų į Lietuvos padangę paleidžia pagrindiniai šalies pramonės gigantai.

„Lietuvos pramonės tarša per pastaruosius 20 metų sumažėjo beveik tris kartus. Labiausiai tam įtakos, aišku, turėjo pramonės žlugimas, įvykęs paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. Pramonės atsigavimas vyko diegiant naujas, aplinkai draugiškesnes technologijas, tad pramonės atsigavimas nereiškė proporcingai didesnės taršos. Šį rezultatą didžiausia dalimi lėmė ES reikalavimai, kuriuos, siekdama narystės Bendrijoje, Lietuva sėkmingai įgyvendino“, - pasakojo L. Stoškus.

Jis pastebėjo, kad ryškiausias pokytis įvyko sieros junginių, išmetamų į aplinkos orą, kiekiuose. Tam didžiausią įtaką padarė reikalavimai naudoti mažai sieros turintį kurą bei diegiant efektyvius valymo įrenginius didžiuosiuose kurą deginančiuose įrenginiuose.

Būtent griežti aplinkosauginiai reikalavimai lėmė, kad Lietuvoje pramonė į atmosferą išmeta perpus mažiau teršalų nei jų patenka iš transporto ar energetikos sektorių, tvirtina AAA atstovas.

„Turint omenyje, kad elektrinių, kaip didžiausių stacionarių teršėjų kaminai yra iškelti į tokį aukštį, kad jie yra išsklaidomi didelėse teritorijose, teršalų koncentracijos į aplinkos orą yra minimalios ir nekelia tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai“, - paaiškina L. Stoškus.

Teršia mažiau

Bendrovės „ORLEN Lietuva“ Viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė pasakojo, kad pernai
mažindama taršą bendrovė įgyvendino aplinkosauginių projektų už maždaug 18 mln. litų.

„Įdiegta angliavandenilių surinkimo sistema, dėl kurios buvo padidintas fakelinių dujų surinkimo efektyvumas, grąžinamos į kuro tinklą dujos išvalomos nuo sieros vandenilio, sumažėjo tarša sieros dioksidu iš dujinio kuro deginimo“, - vardijo bendrovės atstovė.

Pasak A. Trakšelienės, pernai bendrovė įgyvendino įvairias energetinį efektyvumą didinančias ir kuro vartojimą gamybos procese mažinančias iniciatyvas, pvz. sumontuotas papildomas šilumokaitis. „Jis padėjo sumažinti kuro sunaudojimą gamybinio padalinio krosnyje, efektyvesniam skystojo kuro sudeginimui į mazutą pradėtas naudoti degimą veiksminantis priedas, bendrovė pradėjo naudoti mažiau šiluminės energijos“, - pasakojo A. Trakšelienė.

Kaip buvo pernai?

AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus stebėjimų duomenys rodo, kad pernai oro kokybė šalies miestuose buvo blogesnė nei 2009 metais.

Beveik visose oro kokybės tyrimų stotyse užfiksuota didesnė kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinėaminio skersmens) ir KD2,5 (smulkesnės kietosios dalelės, iki 2,5 mikrono aerodinaminio skersmens) vidutinė metinė koncentracija. Kai kuriuose miestuose padidėjo sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido vertės.

Vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus. Pernai ši riba buvo viršyta Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Citata

Vidutinė metinė teršalų koncentracija 2010 m. neviršijo nustatytų ribinių verčių. Tačiau atskiromis dienomis kietųjų dalelių KD10 koncentracija visuose miestuose viršijo ribinę vertę, nustatytą vidutinei paros koncentracijai (50 mg/m3). Vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus.

Pernai Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio stotyse užfiksuota nuo 39 iki 51 dienų, kai buvo viršytas šis kriterijus, kituose miestuose - mažiau nei 35 dienos. Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą dažniausiai lėmė dėl šalčių žiemos mėnesiais suintensyvėjęs kūrenimas ir dėl to padidėję teršalų išmetimai į orą tiek iš energetikos įmonių, tiek iš individualių namų šildymo įrenginių.

Be to, įtakos tam galėjo turėti ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kai didesnis krūvis gaminant elektrą teko labiau taršioms miestų šiluminėms elektrinėms, o dėl aukštų gamtinių dujų ir elektros kainų dalis gyventojų savo būstų šildymui vietoj jų rinkosi kitokius, taip pat taršesnius būdus.

Pagrindiniai stacionarūs teršėjai anglies monoksidu (t/m):
1. AB "Mažeikių nafta" - 1093,885
2. AB "Akmenės cementas"- 1008,623
3. UAB "Pramonės energija" Šilutės katilinė - 703,031
4. AB "Achema" - 484,824
5. UAB "Pramonės energija" - 483,326
6. UAB "Plungės bioenergija" - 432,093
7. UAB "Mažeikių šilumos tinklai" Mažeikių katilinė - 424,424
8. AB "Panevėžio šilumos tinklai" Rokiškio rajoninė katilinė - 365,212
9. AB "Šiaulių energija" pietinė katilinė - 285,726
10. AB "Danisco sugar Kėdainiai" - 261,563

Pagrindiniai teršėjai azoto monoksidu (t/m):

1. AB "Mažeikių nafta" - 2347,555
2. AB "Akmenės cementas" - 1448,579
3. AB "Lietuvos elektrinė - 761,773
4. UAB "Energijos sistemų servisas" - 756,576
5. AB "Achema" - 538,531
6. UAB "Vilniaus energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 3 - 343,784
7. UAB "Vilniaus energija" Termofikacinė elektrinė Nr. 2 - 271,312
8. AB " Šiaulių energija" Pietinė katilinė - 136,669
9. AB "Panevėžio energija" - 126,79
10. AB "Panevėžio stiklas" - 93,258

Pagrindiniai teršėjai sieros dioksidu:

1. AB "Mažeikių nafta" - 10899,36
2. AB "Lifosa" - 1942,896
3. UAB "Vilniaus energija" Termofikacinė Nr 3 - 1799,604
4. AB "Akmenės cementas" - 589,288
5. UAB "Energijos sistemų servisas" - 129,921
6. Klaipėdos šilumos tinklai, Klaipėdos RK - 109,143
7. AB Lietuvos elektrinė - 98,954
8. UAB "Utenos šilumos tinklai" - 88,694
9. UAB "Šilutės šilumos tinklai" - 71,254
10. AB "Marijampolės pieno konservai" Kalvarijos cechas - 66,109

Oro teršalas ir svarbiausi taršos šaltiniai:
Kietosios dalelės - pramoninės gamybos procesai, kuro deginimas.
Sieros oksidai (SOX) - kuro deginimas, gamybos procesai.
Anglies oksidai - automobilių transportas, biomasės skilimas/deginimas.
Azoto oksidai (NOX) - automobilių transportas, kuro deginimas.
Ozonas (O3) - su automobilių išmetamomis dujomis išsiskiriantys angliavandeniliai ir NO2 žemesniuose atmosferos sluoksniuose dalyvauja fotocheminio smogo susidarymo reakcijose, kurių metu susiformuoja ir ozonas.
Angliavandeniliai (CXHY) - automobilių transportas, gamybos procesai, organinių tirpiklių garavimas, biomasės skilimas/deginimas.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 26 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

124355039
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas