V. Mazuronis apie 20-20-20 tikslą: spėsime
Jo teigimu, verslas jau dabar turėtų ruoštis, kad taršos leidimai ir taršus kuras, akcizai už jį brangs, tačiau tie, kurie supras investavimo į energetinio efektyvumo didinimo projektus svarbą, įgis didelį konkurencinį pranašumą.
„Lietuva gali tikėtis didelių investicijų. Svarbiausia susiplanuoti kur jas naudosime, kad nebūtų mėtymosi, trypčiojimo vietoje ir t.t. Kol kas tokių planų nėra, nes nėra dar žinomos sumos, bet strategiškai jau būtų galima ruoštis. Mano nuomone, investicijos turėtų tikrai nemenkai būti nukreiptos į renovaciją, nes mūsų energinis efektyvumas labai mažas. Bet koks taršos mažinimas, kuris atneš papildomas darbo vietas taip pat labai laukiamas, čia galime įtraukti ir įvairių stambesnių ir vidutinių verslo objektų modernizavimą. Taip pat reiktų nepamiršti ir atsinaujinančių energijos išteklių - nebūtinai tik saulės ar vėjo energijos. Vis dar turime neišnaudotą didelį biokuro potencialą. Teisingai susiplanavę galėtume iki 2030 m. energiją gamintis patys ir nebeimportuoti“, - tikino V. Mazuronis.
Konferencijoje skaitydamas pranešimą tema „ES klimato kaitos politika: pokyčiai ir įtaka ekonomikai“ Europos Parlamento narys pirmiausiai akcentavo visos Europos siekius iki 2020 metų pasiekti taip vadinamą 20-20-20 tikslą, t. y. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ( ŠESD: CO2, metano, fluorintos dujos, įvairių propanų, t.t.) emisijas, iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą ir 20 proc. padidinti energetinį efektyvumą.
Pasak V. Mazuronio, Lietuvai visai neblogai sekasi siekti šių tikslų: „Šiuo metu situacija su dviem rodikliais gana nebloga. 2012 m. duomenimis, ŠESD sumažėjimas, lyginant su 2005 m., siekia maždaug 20 proc. Atsinaujinanti energetika taip pat juda į priekį. Šiandien jau turime beveik 23 proc. AEI dalį visoje ES energetikoje. Vadinasi Lietuva du rodiklius jau pasiekusi. Aišku, buvo krizė. Dabar ekonomika auga, auga ir tarša, bet iki 2020 m. dar daug laiko. Spėsime“.
Kol kas daugiausiai problemų kelia trečiojo tikslo – energetinio efektyvumo didinimas, nes jis apima daug sričių – tiek transportą, tiek pramonę, žemės ūkį, gyvenamuosius namus ir t.t. V. Mazuronis didžiausias viltis įgyvendinant šį tikslą siejo su renovacijos projektais, kurie jau pradėti. Tačiau, kad to rezultatai matytųsi statistikoje, dar teks palaukti porą metų.
Vizija lyg iš fantastinio filmo
„Gal jau girdėjote, kad ES turi vadinamąją „Baltąją knygą“, kurioje yra tikslas, jog iki 2030-ųjų ES valstybių miestuose turėtų dvigubai sumažėti vidaus degimo varikliais varomų automobilių, o iki 2050-ųjų jų turėtų visai nelikti. ES nebebus naudojami vidaus degimo varikliai automobiliuose. Jūs galite įsivaizduoti, kaip tuomet atrodytų viskas? Miestuose vien elektromobiliai, krovinius gabena elektra ar efektyviais dujiniais varikliais varomi sunkvežimiai, traukiniai ir laivai naudos irgi visai kitas technologijas. Taip pat gal teko girdėti, kad nuo 2020 m. kiekvienas naujas ES teritorijoje statomas pastatas turės būti ne mažesnės nei A energijos klasės. Tai itin aukšta energetinio efektyvumo klasė. Tad įsivaizduokime, kaip pasikeis architektūra, gyvenimo kokybė ir kasdienybė, kai 2050 m. tokie pastatai pakeis didesnę dalį šiuo metu stovinčių pastatų. Gal ir skamba viskas kaip iš fantastikos srities, bet taip jau yra nuspręsta ir bus siekiama“, - konferencijoje kalbėjo V. Mazuronis.
ES šalys sutaria, kad per paskutinį dešimtmetį labai aktuali tapo ir energetinio saugumo tema. ES šalys energijos išteklių importui per metus išleidžia 400 mlrd. EUR. Tai milžiniška suma, kuri iškeliauja, nelieka vietos ekonomikoje. Todėl ES, neturėdama didelių savų išteklių, privalo vykdyti energinio efektyvumo ir kitus projektus, kurie padėtų nuosekliai mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos šaltinių, o sutaupytus pinigus galėtų skirti investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui.
Jeigu iki 2050 metų norima gyventi lyg fantastiniame filme, reikėtų įgyvendinti šias priemones: orientuotis į investicijas, o ne išlaidas kurui – reiškia reikia nuosekliai mažinti importą ir tuos pinigus skirti kitkam ir atnaujinti senstančias energetikos sistemas bei branginti iškastinį kurą
„Čia logika paprasta: kuo brangesnis bus nepageidaujamas kuras, tuo natūraliau ekonomikos turėtų pereiti prie pageidaujamo kuro. Nori nenori verslas privalės tai padaryti. Ir nors, sakykim, mes anglies daug nedeginame, bet šalys, kurios tai daro, pavyzdžiui, Lenkija turės imtis pokyčių, nes kitaip taps nekonkurencingos. Taigi, kaip visada viską brangns. Juokas juokais, bet tokia realybė. Svarbiausia, kad šie dalykai jau nuspręsti ir žinomi. Tad galima tam pasiruošti. Iš esmės tas jau pilotiškai daroma ir dabar, tik mažomis porcijomis“, - perspėjo V. Mazuronis.
Kas laukia Lietuvos?
Apžvelgamas situaciją Europoje, europarlamentaras nepamiršo paminėti ir kas laukia Lietuvos, kokiems pokyčiams verslas turi ruoštis. V. Mazuronio teigimu, ateityje vis daugiau įmonių bus įtraukiamos į atmosferos taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą.
„ATL brangs ir tai skatins įmones ieškoti išeičių, kaip mažinti šiuos kaštus. Vienintelis kelias – investicijos į efektyvumą, kuro rūšių keitimas ir t.t. Jeigu šiandien kai kas džiaugiasi, kad atpigo dujos ir nafta, o ATL pigūs – tai turiu blogą naujieną – tai nesitęs amžinai. Gera naujiena ta, kad viskas žinoma, galima ruoštis ir nedelsiant atsiradus progai naudotis būsimais investiciniais fondais“, - sakė V. Mazuronis. Kartu su taršos leidimais, brangs ir taršus kuras. Tokiu būdu bus skatinama elektromobilių plėtra, didės naftos produktų akcizai.
Įžvelgia naują rinką verslui
V. Mazuronis pranešimo pabaigoje prasitarė įžvelgiantis daug galimybių žadančią nišą Lietuvos verslininkams. ES smarkiai padeda besivystančioms šalims įvairia parama, didelės investicijos skiriamos tiems, kas kovoja su klimato kaita. Į šią kovą galėtų aktyviau įsijungti ir Lietuva.
„Visi supranta, kad Lietuva kaži kokių resursų tam neturi, bet šį bei tą atrasti galima. Aš tiksliai žinau, kad keliose ministerijose jau ruošiamasi tam ir nuo kito dešimtmečio būtų galimybės investuoti į besivystančias šalis. Čia didelis potencialas mūsų verslui“, - atkreipė dėmesį politikas.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vykdomas savotiškas technologijų eksportas, kitos šalys pririšamos technologiškai prie ES. Sakykim, kažkokia ES įmonė gamina saulės baterijas, veža jas, montuoja, prižiūri, apmoka vietinius. Vietiniam gerai, nes tai daroma už ES pinigus, mūsų verslui gerai, nes yra užsakymai, o ateityje tos šalys tampa savotiškai priklausomos nuo mūsų gamintojų, atsarginių dalių ir t.t. Nesupraskite klaidingai, čia tikrai ne koks slaptas planas užkariauti pasaulį, tiesiog taip vyksta jau daug dešimtmečių“, - kalbėjo V. Mazuronis. Anot jo, Lietuva taip pat galėtų prie to prisidėti.
„Tikrai turime ką pasiūlyti, čia tik reikia ieškoti abipusio intereso. Po 2020 m., manau, galime tikėtis tokių iniciatyvų: dalis pinigų verslo, dalis Lietuvos ir pirmyn užkariauti naujų rinkų. Seniai taip gyvena pusė Europos, reiktų ir mums neatsilikti. Taigi, verslas gali tai turėti omenyje ir planuoti ateityje užsiimti tokia veikla, bet tam reikia nedelsti - skenuoti rinkas, stebėti kaip veikia užsienio kompanijos ir pan.“, - sakė buvęs aplinkos ministras ir dabartinis Europos Parlamento narys V. Mazuronis.
