Ketvirtadienio vakarą Jūros upės pakrantėje, prie užtvankos, kone Tauragės miesto centre, aplinkosaugininkai kartu su policijos pareigūnais sulaikė įžūlių brakonierių grupę.
Penki vyrai nemėgėjiškais žvejybos įrankiais (graibštais) sėmė iš upės į nerštavietes plaukiančias upines nėges.
Pasinaudodami neapšviesta upės krantinės dalimi, ties pačia damba, brakonieriai graibštais košė sraunios upės vilnis vis ištraukdami prie kliūties besibūriuojančias žuvis.
Pareigūnai apsupo teritorija ir su įkalčiais sulaikė penkis tauragiškius, jau gerai žinomus ir ne kartą baustus už žvejybos taisyklių pažeidimus.
Jiems surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai pagal 87str. 3 dalį: bauda nuo 400 iki 1000 litų ir žala gamtai už pagautas 83 nėges- 2600 litų.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
Faktai:
Nėginės (Petromyzonidae) – vienintelė nėgių (Petromyzoniformes) būriui priklausanti primityvių vandens stuburinių gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį pelekus. Kūnas ištįsęs, panašus į ungurio. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. Akys didelės, lervų jas dengia oda. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas – „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę jutimo organai, panašūs į žuvų šoninę liniją.
Neršia upių aukštupiuose, nerštui reikalingas žvyruotas dugnas, kuriuo teka vėsus, deguonies pripildytas vanduo. Išaugęs daugelio rūšių mailius keliauja į jūrą, kur iki 18 mėnesių gyvena kaip parazitai, paprastai netoli kranto. Jų šeimininkai tampa žuvys, prie kurių nėginės prisisiurbia ir minta jų krauju bei kūno dalelėmis. Didesnės, sveikos žuvys tokį nėginių parazitavimą nesunkiai išgyvena, ir ant jų lieka tik tipiški apvalūs randai. Tuo tarpu mažesnių rūšių žuvys, jaunos bei sergančios žuvys gali dėl to žūti. Po keleto metų nėginės vėl kyla į upių aukštupius nerštui, o po to žūva.
Upinės nėgės į jūrą neišplaukia. Jos pasilieka netoli neršto vietų.
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys:
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) – nėginių šeimos primityvus vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui. Kūnas iki 1 m, ilgas, cilindriškas. Svoris – 3 kg. Viršutinė kūno dalis žalsva su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis. Pilvas baltas.
Lietuvoje sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Praeivė. Labai reta, dažniausiai sugaunama 60-75 cm. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) – nėginių šeimos vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui. Kūnas 25-50 cm ilgio, cilindriškas, jo viršutinė dalis pilkšvai melsva, žalsva ar rusva, be dėmelių. Pilvas pilkšvai baltas, dažnai išmargintas taškeliais. Burnoje yra aštrių dantų.
Paplitusi nepatvenktose Lietuvos upėse. Praeivė.
Mažoji nėgė (Lampetra planeri) – nėginių šeimos vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui. Kūnas 10-16 cm ilgio. Išvaizda panaši į jauną upinę nėgę. Dantys buki.
Lietuvoje dažna. Paplitusi upėse ir upeliuose.
