Jei­gu ma­no­te, kad nuo kli­ma­to po­ky­čių ken­čia tik bal­to­sios meš­kos, gy­ve­nan­čios to­li toli, la­bai klys­ta­te – to­kia ži­nia siun­čia­ma nau­jau­sio­je Jung­ti­nių Tau­tų kli­ma­to kai­tos at­as­kai­to­je. Čia pa­tei­kia­mi moks­li­nin­kų įro­dy­mai, kad Že­mės pla­ne­tai iš­ki­lęs rim­tas pa­vo­jus. Taip pat siun­čia­ma ži­nia pa­sau­lio po­li­ti­nių spren­di­mų pri­ėmė­jams im­tis grei­tų veiks­mų ir ma­žin­ti ang­lies dvi­de­gi­nio iš­me­ti­mą bei pri­si­tai­ky­ti prie eks­tre­ma­lė­jan­čio kli­ma­to.
Citata
JT Kli­ma­to ko­mi­si­ja rei­ka­lau­ja pa­sau­lio vy­riau­sy­bių sku­biai at­kreip­ti dė­me­sį į vis la­biau ryš­kė­jan­čias grės­mes ir kuo grei­čiau su­si­tar­ti dėl ang­lies dvi­de­gi­nio du­jų iš­me­ti­mo ma­ži­ni­mo. To­kiu at­ve­ju žmo­ni­ja tu­rė­tų dau­giau lai­ko pri­si­tai­ky­ti prie eks­tre­ma­lė­jan­čio kli­ma­to.

Su­si­tar­ti ne­su­ge­ba­ma jau 20 metų

„Y­ra prie­žas­čių, ko­dėl šios at­as­kai­tos iš­va­dų vi­suo­me­nė ne­tu­rė­tų ig­no­ruo­ti. Jos yra nuo­dug­nios ir iš­sa­mios, mes tu­ri­me pa­kan­ka­mai prie­žas­čių tvir­tin­ti, kad, jei pa­sau­ly­je ne­bus ma­ži­na­mas šilt­na­mio du­jų iš­me­ti­mas ir kli­ma­tas šil­tės to­kiu pat grei­čiu, žmo­ni­jos sta­bi­lu­mas ga­li la­bai rim­tai su­svy­ruo­ti“, – pa­brė­žia Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Tarp­vy­riau­sy­bi­nės kli­ma­to kai­tos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ra­jend­ras Pa­chau­ris. Jis ti­ki­si, kad pa­skelb­tos at­as­kai­tos iš­va­dos pri­vers žmo­nes grei­tai su­rea­guo­ti. Skel­bia­ma, kad kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­niai ga­li iš­plis­ti daug grei­čiau ir pla­čiau, nei bu­vo prog­no­zuo­ta anks­čiau. O lai­ko, kad bū­tų ga­li­ma su­švel­nin­ti po­ky­čius, lie­ka vis ma­žiau.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė sa­ko, kad kli­ma­to kai­tą pa­ste­bi net vai­kai: „Jiems ne­bė­ra ka­da pa­sli­di­nė­ti, pa­čiuo­ži­nė­ti ro­gu­tė­mis ir net va­sa­rą da­ro­si per karš­ta. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti, nes kli­ma­tas yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas, ku­ris ne­pa­si­kei­čia per vie­ną die­ną ar mė­ne­sį,“ - kalbėjo klimatologė.

Anot kli­ma­to­lo­gės, aki­vaiz­džiai pa­grei­tė­ju­sią kli­ma­to kai­tą pa­tvir­ti­na au­gan­ti vi­du­ti­nė me­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra. „Jau šis am­žius yra pri­ski­ria­mas prie karš­čiau­sių, o pa­sta­rie­ji 13 me­tų pa­ten­ka į karš­čiau­sių me­tų try­lik­tu­ką“, – sa­ko ji.

Moks­li­nin­kai tei­gia, kad dėl šy­lan­čio kli­ma­to jau da­bar pa­ste­bi­mi aki­vaiz­dūs po­ky­čiai: daž­nė­jan­tys ir stip­rė­jan­tys eks­tre­ma­lūs gam­tos reiš­ki­niai, to­kie kaip saus­ros, pot­vy­niai, aud­ros, sa­vai­mi­niai gais­rai, di­de­li tem­pe­ra­tū­rų po­ky­čiai, be­si­kei­čian­čios gam­tos eko­sis­te­mos. Prog­no­zuo­ja­ma, kad vi­sai ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je to­kių įvy­kių, nu­si­ne­šan­čių vis dau­giau gy­vy­bių, tik dau­gės.

JT Kli­ma­to ko­mi­si­ja rei­ka­lau­ja pa­sau­lio vy­riau­sy­bių sku­biai at­kreip­ti dė­me­sį į vis la­biau ryš­kė­jan­čias grės­mes ir kuo grei­čiau su­si­tar­ti dėl ang­lies dvi­de­gi­nio du­jų iš­me­ti­mo ma­ži­ni­mo. To­kiu at­ve­ju žmo­ni­ja tu­rė­tų dau­giau lai­ko pri­si­tai­ky­ti prie eks­tre­ma­lė­jan­čio kli­ma­to. Pa­brė­žia­ma, kad spren­di­mų ati­dė­lio­ji­mas ga­li la­bai daug kai­nuo­ti. Nors Tarp­par­la­men­ti­nė kli­ma­to ko­mi­si­ja, ga­vu­si No­be­lio tai­kos pre­mi­ją, pa­sku­ti­nius 20 me­tų skel­bė apie dau­ge­lį grės­mių ke­lian­čius kli­ma­to po­ky­čius, pra­ra­ja tarp moks­li­nin­kų iš­va­dų ir vy­riau­sy­bių veiks­mų iš­lie­ka la­bai di­de­lė. Taip pat, nors ne­ma­žai ša­lių jau im­asi tam ti­krų veiks­mų, trūks­ta glo­ba­laus su­si­ta­ri­mo.
Ch. Hope'as
Vers­las, nau­do­jan­tis ang­lį, naf­tą, du­jas ir ki­tą iš­kas­ti­nį ku­rą, tu­rės su­si­mo­kė­ti. Tai tu­rė­tų bū­ti apie 125 do­le­riai už to­ną iš­me­ta­mo ang­lies dvi­de­gi­nio du­jų. Už da­ro­mą ža­lą ter­šė­jai tu­ri at­sa­ky­ti.

A.Gal­vo­nai­tė sa­ko, kad už­ten­ka ra­ši­nė­ti – bū­ti­na im­tis veiks­mų. O ša­lys, ku­rios la­biau­siai ter­šia, tu­ri nu­lip­ti nuo sa­vo po­li­ti­nio pje­des­ta­lo ir pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie leis­tų su­si­tar­ti, kaip ma­žin­ti šilt­na­mio du­jų iš­me­ti­mą. „Y­ra ša­lių, ku­rios nie­kaip ne­no­ri pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mo, joms fi­nan­siš­kai la­biau ap­si­mo­ka mo­kė­ti bau­das. La­bai daž­nai tei­gia­ma, kad lai­kas pra­dė­ti veik­ti, nors iš ti­krų­jų tai pa­da­ry­ti rei­kė­jo anks­čiau“, – tvir­ti­na kli­ma­to­lo­gė.

Kli­ma­to po­ky­čiai stip­riai pa­veiks pa­sau­lio ekonomiką

Dau­giau nei tūks­tan­čio pus­la­pių do­ku­men­te moks­li­nin­kai su­tei­kia ga­li­my­bę įsta­ty­mų pri­ėmė­jams įsi­gi­lin­ti, ko­kios grės­mės ky­la jų re­gio­nams, ko­kie veiks­mai jas su­švel­nin­tų ir kaip prie jų pri­si­tai­ky­ti. Prog­no­zuo­ja­ma, kad kli­ma­to po­ky­čiai stip­riai pa­veiks pa­sau­lio eko­no­mi­ką. Nors di­džiau­sios grės­mės ir iš­šū­kiai, anot moks­li­nin­kų, ky­la ne­tur­tin­giau­sioms pa­sau­lio vals­ty­bėms, di­de­li nuo­sto­liai nu­ma­to­mi ir eko­no­miš­kai stip­rioms ša­lims.

Net jei iš­si­pil­dy­tų ge­ro­jo sce­na­ri­jaus prog­no­zės ir vi­du­ti­nė pa­sau­lio tem­pe­ra­tū­ra iki 2050 m. pa­kil­tų iki 2 °C, skai­čiuo­ja­ma, kad pa­sau­lio vals­ty­bėms, sie­kiant pri­si­tai­ky­ti prie po­ky­čių, kas­met rei­kės apie 100 mlrd. do­le­rių. Ta­čiau į šią su­mą ne­įs­kai­čiuo­ja­mi ga­li­mi ka­tas­tro­fiš­ki įvy­kiai, to­kie kaip pra­ėju­sį lap­kri­tį Fi­li­pi­nus nu­siau­bęs tai­fū­nas, par­ei­ka­la­vęs dau­giau nei 6 tūkst. gy­vy­bių ir pa­da­ręs 10 mlrd. do­le­rių nuo­sto­lių. Ar, pa­vyz­džiui, me­tų pra­džio­je Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją už­lie­ję pot­vy­niai, kai­na­vę dau­giau nei 1 mlrd.
Potvynis Didžiojoje Britanijoje

Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to kli­ma­to kai­tos po­li­ti­kos moks­li­nin­kas Chri­sas Ho­pe­`as CNN sa­kė, kad, jei pa­siek­si­me 4 °C vi­du­ti­nę tem­pe­ra­tū­rą (o di­de­lė da­lis moks­li­nin­kų ma­no, kad taip ir bus) ir jei šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų bus iš­me­ta­ma tiek pat, nuo­sto­liai bus dau­gy­bę kar­tų di­des­ni.

„Net jei steng­si­mės su­ma­žin­ti emi­si­jas, ma­ža ti­ki­my­bė, kad su­ge­bė­si­me iš­lai­ky­ti vi­du­ti­nę tem­pe­ra­tū­rą že­miau 2 °C. Jei bus im­ta­si iš ti­krų­jų rim­tų prie­mo­nių sie­kiant su­švel­nin­ti po­ky­čius, vers­las, nau­do­jan­tis ang­lį, naf­tą, du­jas ir ki­tą iš­kas­ti­nį ku­rą, tu­rės su­si­mo­kė­ti. Tai tu­rė­tų bū­ti apie 125 do­le­riai už to­ną iš­me­ta­mo ang­lies dvi­de­gi­nio du­jų. Už da­ro­mą ža­lą ter­šė­jai tu­ri at­sa­ky­ti“, – įsi­ti­ki­nęs Ch.Ho­pe­`as.
Audronė Galvonaitė
Jiems ne­bė­ra ka­da pa­sli­di­nė­ti, pa­čiuo­ži­nė­ti ro­gu­tė­mis ir net va­sa­rą da­ro­si per karš­ta. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti, nes kli­ma­tas yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas, ku­ris ne­pa­si­kei­čia per vie­ną die­ną ar mė­ne­sį.

Jo pa­ste­bė­ji­mu, nau­ja mo­kes­čių tvar­ka aps­kri­tai pa­di­din­tų ang­lies, ben­zi­no kai­nas, o vers­lo at­sto­vai ne­abe­jo­ti­nai pa­si­pik­tin­tų. Ta­čiau tai pri­vers­tų įmo­nes nuo tar­šių ener­gi­jos šal­ti­nių pe­rei­ti prie al­ter­na­ty­vių, at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių, ku­riems bū­tų tai­ko­mos mo­kes­čių leng­va­tos:

„Jei plės­tu­me al­ter­na­ty­vios ener­gi­jos sri­tį ir įdar­bin­tu­me žmo­nes at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos įmo­nė­se bei griež­tai ap­mo­kes­tin­tu­me ob­jek­tus, iš­me­tan­čius šilt­na­mio du­jas, la­bai grei­tai tai bū­tų su­re­gu­liuo­ta ir at­neš­tų eko­no­mi­nės nau­dos,“ - kalbėjo mokslininkas.

At­as­kai­to­je taip pat skel­bia­ma, kad pa­sau­ly­je iš­au­gi­na­mų ry­žių, ku­ku­rū­zų, kvie­čių der­lius per ar­ti­miau­sius de­šimt­me­čius su­ma­žės ket­vir­ta­da­liu. Dėl to ge­ro­kai pa­kils mais­to kai­nos. Taip pat skai­čiuo­ja­ma, kad, ma­žė­jant žu­vų, pa­grin­di­niuo­se žve­jy­bos re­gio­nuo­se jų bus su­gau­na­ma per­pus ma­žiau. Dėl ma­žė­jan­čių mais­to, ge­ria­mo van­dens at­sar­gų, eks­tre­ma­lių gam­tos reiš­ki­nių, plin­tan­čių li­gų, kaip spė­ja­ma, ga­li di­dė­ti jau ir da­bar vyks­tan­ti mig­ra­ci­ja ar net kil­ti konf­lik­tų dėl iš­tek­lių.

Grės­mių gam­tai ir žmo­nėms vis daugėja

Yra moks­li­nin­kų, ku­rie at­as­kai­tą va­di­na kaip ke­lian­čią per­dė­tą pa­ni­ką. Esą kai ku­rio­se geog­ra­fi­nė­se pla­tu­mo­se ga­li­ma ti­kė­tis net ir nau­dos, pa­vyz­džiui, že­mės ūkio sri­ty­je. Tar­kim, šil­tė­jant kli­ma­tui, per vie­ną se­zo­ną bus ga­li­ma iš­au­gin­ti dau­giau der­liaus. Ta­čiau JT Kli­ma­to ko­mi­si­ja pa­brė­žia, kad ne­igia­mas po­vei­kis ne­abe­jo­ti­nai nu­sve­ria ga­li­mus tei­gia­mus po­ky­čius.

Kli­ma­to­lo­gė A.Gal­vo­nai­tė tvir­ti­na, kad švies­ti bū­ti­na ir žmo­nes, ku­rie, kaip ir po­li­ti­kai, prob­le­mų ne­ma­to. „La­bai daž­nai ir Lie­tu­vo­je sa­ko­ma, kad vis­kas bus ge­rai, im­si­me du der­lius, reiks ma­žiau kū­ren­ti, ne­rei­kės tiek daug dra­bu­žių, o aš vi­suo­met klau­siu – o kur dė­si­me vi­sus par­azi­tus?“, – ste­bi­si ji.

Anot A.Gal­vo­nai­tės, įvai­rūs par­azi­tai, bū­din­gi tik šil­tes­niems kraš­tams, pa­ma­žu ke­liau­ja į anks­čiau bu­vu­sius šal­tes­nius re­gio­nus. Dėl par­azi­tų mig­ra­ci­jos ir šil­tė­jan­čio kli­ma­to jau da­bar vi­du­ti­nė­se kli­ma­to juo­sto­se smar­kiai nyks­ta spyg­liuo­čiai me­džiai. Jei kli­ma­tas ir to­liau šil­tės to­kiu tem­pu, į Eu­ro­pą (ži­no­ma, ir į Lie­tu­vą) ga­li at­ke­liau­ti net ma­lia­ri­niai uo­dai, o po vi­są pa­sau­lį iš­plis­ti įvai­rios ki­tos li­gos.
Šiltėjantis klimatas - rojus parazitams
Nors kli­ma­to po­ky­čiai jau da­bar trik­do žmo­nių gy­ve­ni­mą, pir­miau­sia dėl ky­lan­čios tem­pe­ra­tū­ros ken­čia gam­ta, nyks­ta ar­ba kei­čia­si eko­sis­te­mos, ne­at­sie­ja­mos nuo žmo­gaus kas­die­ny­bės. Van­de­ny­nas vis la­biau rūgš­tė­ja, nes su­ge­ria di­de­lę da­lį ang­lies dvi­de­gi­nio, ir vis la­biau šy­la. Dėl to ne tik ky­la van­dens ly­gis, bet ir nyks­ta dau­ge­lis žu­vų, au­ga­lų rū­šių. Spar­čiai nyks­ta ko­ra­li­niai ri­fai, sau­gan­tys di­džiau­sią pa­sau­ly­je bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę ir žu­vin­giau­sius re­gio­nus.
Audronė Galvonaitė
La­bai daž­nai ir Lie­tu­vo­je sa­ko­ma, kad vis­kas bus ge­rai, im­si­me du der­lius, reiks ma­žiau kū­ren­ti, ne­rei­kės tiek daug dra­bu­žių, o aš vi­suo­met klau­siu – o kur dė­si­me vi­sus par­azi­tus?

Vi­sa­me pa­sau­ly­je gy­vū­nai, au­ga­lai, gy­ve­nan­tys sau­su­mo­je, upė­se, jū­ro­se, jau pa­kei­tė ar­ba kei­čia sa­vo mig­ra­ci­jos ke­lius ir se­zo­niš­ką elg­se­ną. Au­ga­lai pra­de­da žy­dė­ti anks­čiau, o prie to tu­ri pri­si­tai­ky­ti bi­tės. Dau­ge­lis gy­vū­nų ir mi­nė­ti par­azi­tai jau da­bar spar­čiai mig­ruo­ja į aukš­tu­mas – tem­pe­ra­tū­rai ky­lant, jie ke­lia­si ar­čiau aši­ga­lių. Ta­čiau kai ku­riems gy­vū­nams, pa­vyz­džiui, bal­to­sioms meš­koms, snie­gi­niams leo­par­dams, jau ne­bė­ra kur trauk­tis.

A.Gal­vo­nai­tė pri­du­ria, kad, be vi­so to, tirps­tan­tis Ark­ties van­de­ny­no le­das pra­skie­džia sū­rų jū­ros van­de­nį. „Ma­no­ma, kad sū­rus ir šal­tas van­duo pa­ke­lia Gol­fo sro­vę į pa­vir­šių, an­traip ji te­kė­tų dug­nu. Tai­gi Gol­fo sro­vė ga­li nu­sto­ti te­kė­ti pa­vir­šiu­mi ir šil­dy­ti Eu­ro­pos kli­ma­tą, be to, ga­li pa­keis­ti kryp­tį ar pa­si­suk­ti į ki­tą pu­sę,“- galimas grėsmes vardijo klimatologė.
Snieginiams leopardams šylant temperatūrai nebėra kur trauktis

Dar vie­nas pa­vo­jus, anot kli­ma­to­lo­gės, – tirps­tant Ark­ties van­de­ny­no le­dui, pra­dė­jo tirp­ti am­ži­no­jo įša­lo zo­nos – di­džiu­liai mo­no­li­tai, ant ku­rių sto­vi mies­tai, yra naf­tos tel­ki­niai. „Ten at­si­ve­ria ert­mės ir į pa­vir­šių ver­žia­si me­ta­nas, ku­ris dar la­biau grei­ti­na kli­ma­to at­ši­li­mą. Iš­ei­na dvi­gu­bas po­vei­kis“, – sa­ko ji.

Pa­si­rin­ki­mo pa­sau­lis nebeturi

Moks­li­nin­kai vie­nin­gai su­ta­ria, kad, net jei iš vi­so bū­tų su­stab­dy­tas ang­lies dvi­de­gi­nio iš­me­ti­mas, di­de­lį pa­grei­tį įgi­ję kli­ma­to po­ky­čiai ir to­liau kel­tų dra­ma­tiš­kas pa­sek­mes, to­dėl JT at­as­kai­to­je pa­brė­žia­ma pri­si­tai­ky­mo svar­ba.

Tai ga­li bū­ti sie­nų, sau­gan­čių nuo pot­vy­nių, sta­ty­bos, nau­jo­viš­kų drė­ki­ni­mo sis­te­mų kū­ri­mas, mies­tų inf­ras­truk­tū­rų pri­tai­ky­mas prie eks­tre­ma­lių gam­tos reiš­ki­nių. Dau­ge­lis mies­tų, to­kių kaip Ams­ter­da­mas, Niu­jor­kas, Ve­ne­ci­ja, ku­riems at­ei­ty­je prog­no­zuo­ja­mas užt­vin­dy­mas, jau ku­ria įvai­rius pro­jek­tus, ta­čiau moks­li­nin­kai pers­pė­ja, kad di­džio­ji da­lis pa­sau­lio po­ky­čiams ne­pa­si­ruo­šu­si.

JAV At­mos­fe­ros ty­ri­mų cen­tro moks­li­nin­kas Bo­bas Hen­so­nas įsi­ti­ki­nęs, kad tu­ri bū­ti ruo­šia­ma­si blo­giau­siam. Vis dėl­to mes net ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, kas ga­li įvyk­ti: „Ga­li­ma ti­kė­tis įvy­kių, su ku­riais dar ne­sa­me su­si­dū­rę, pa­vyz­džiui, liū­tys ir pot­vy­niai Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bu­vo di­džiau­si per pa­sku­ti­nius 200 me­tų. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę to­kiems įvy­kiams.“

Kli­ma­to­lo­gė A.Gal­vo­nai­tė ma­no, kad pir­miau­sia rei­kė­tų la­bai rim­tai rem­ti moks­lą. Nes nuo moks­lo ir moks­li­nin­kų idė­jų ir pri­klau­so, kaip pa­vyks pri­si­tai­ky­ti. Taip pat ji pri­me­na, kad kiek­vie­nas žmo­gus ga­li pri­si­dė­ti sie­kiant iš­sau­go­ti kli­ma­tą to­kį, koks yra da­bar. Juk, su­dė­ję dau­giau nei 7 mlrd. pla­ne­tos gy­ven­to­jų tar­šą, gau­na­me di­de­lius skai­čius.

Pa­ta­ria­ma daž­niau į dar­bą ke­liau­ti dvi­ra­čiu, vie­šuo­ju trans­por­tu ar tie­siog ei­ti pės­čio­mis, skalb­ti vė­ses­nia­me van­de­ny­je, var­to­ti ma­žiau pro­duk­tų, ku­riems at­vež­ti rei­kė­jo daug de­ga­lų, tie­siog ma­žiau var­to­ti, nau­do­ti elek­trą tau­pan­čias lem­pu­tes, sta­ty­ti eko­no­miš­kus būs­tus, rū­šiuo­ti at­lie­kas ar, jei įma­no­ma, na­muo­se įsi­reng­ti sau­lės ener­gi­jos šil­dy­mo sis­te­mą.

Ta­čiau prie kli­ma­to po­ky­čių švel­ni­ni­mo la­biau­siai pri­si­dė­tų pa­sau­lio vals­ty­bių bend­ras spren­di­mas dras­tiš­kai ma­žin­ti šilt­na­mio du­jų iš­me­ti­mą. To­kio su­si­ta­ri­mo lau­kia­ma 2015 m. pa­bai­go­je. „2015 m. jie no­ri ne­no­ri tu­rės pri­im­ti spren­di­mus. Jie tu­ri su­si­rink­ti pa­si­ruo­šę, o ne iš nau­jo pra­dė­ti svars­ty­ti. Tu­rė­si­me pa­si­ra­šy­ti nau­ją su­si­ta­ri­mą, kaip Kio­to pro­to­ko­las, nes ki­taip su­nai­kin­si­me ir pla­ne­tą, ir sa­ve“, – tei­gia A.Gal­vo­nai­tė.