34-erių metų žvėris buvo rastas spalio 17-ą dieną, Kenijos Ol Pejetos rezervate. Manoma, jog jis nugaišo tiesiog dėl senatvės, nes tokios retos rūšies atstovas pastaruoju metu buvo stebimas ištisą parą. Vis tik baltieji raganosiai išgyvena iki 40-ies – 50-ies metų amžiau. Po skrodimo jo žūties priežastis bus nurodyta detaliau. 
Stiuartas Pimmas
Tai, kad praradome dar vieną raganosių porūšį, įrodo, kokia prasta stambiųjų gyvūnų situacija yra Afrikoje.

Evoliucijos ir brakonieriavimo auka

Suni buvo gamtosaugininkų vertinamas gyvūnas, tačiau nepaliko jokių palikuonių. Šiuo metu pasaulyje liko 6 šio raganosių porūšio atstovai ir tik vienas iš jų – patinas.

Gimęs Dvůr Králové zoologijos sode Čekijoje, Suni buvo gamtosaugininkų viltis. Jis buvo vienas iš aštuonių šiaurės baltųjų raganosių, kurie 2009-aisiais buvo išskraidinti į Keniją viliantis, kad drastiškai nykstančią rūšį pavyks išsaugoti. Deja, aplinkosaugininkų viltims nebuvo lemta išsipildyti.
Baltasis raganosis

„Gėdinga, kad apskritai priėjome iki tokios situacijos, kai tokiomis priemonėmis reikia gelbėti rūšį“, - sakė Matthe Lewisas, vyresnysis Afrikos rūšių apsaugos programos pareigūnas, atstovaujantis Pasaulio laukinės gyvūnijos fondą (WWF). 

Šiaurės baltasis raganosis, pasak aplinkosaugininkų yra „evoliucijos auka“. M. Lewisas paaiškina: šiaurės baltuosius raganosius nuo pietų baltųjų raganosių atskyrė Didysis Lūžių slėnis ir pietų Afrikos tankūs miškai.
Raganosių skaičius dar labiau sumažėjo dėl prarandamų teritorijų bei brakonieriavimo.

Ne mielas, bet itin svarbus savanos ekosistemai

Likus vos vienam šio porūšio patinui, šiaurės baltųjų raganosių ateitis atrodo niūri. Stiuartas Pimmas, Kunigaikščio universiteto Durhame, Šiaurės Karolinoje ekologas mano, jog rūšį jau praktiškai galima laikyti išnykusia. 

Baltasis raganosis

„Tai, kad praradome dar vieną raganosių porūšį, įrodo, kokia prasta stambiųjų gyvūnų situacija yra Afrikoje, - kalbėjo mokslininkas „National geographic“ žurnalistams. - Tai dar vienas įrodymas, jog raganosiai yra žudomi brakonierių nesvarbu, kur jie bebūtų, jie visuomet yra dideliame pavojuje.“

Nuo Afrikos dramblių iki liūtų – visų rūšių populiacijos traukiasi ar dėl brakonierių vykdomų medžioklių ar dėl kitos žmogaus veiklos.

„Taip pat tai reiškia, jog prarandame šioms vietovėms būdingą, svarbų savanos ekosistemai gyvūną“, - kalbėjo S. Pimmas. 

Raganosiai nuėda savanos pievas ir tarsi „kontroliuoja“ tam tikrus šioms vietovėms būdingus augalus, kad jie neišplistų, neužimtų didelių teritorijų.

„Tai ne dar vienas charizmatiškas ir mielas gyvūnas. Tai rūšis, kuri turi labai konkrečią ir svarbią rolę visoje ekosistemoje ir turime labai susirūpinti, kad ją praradome“, - niūriai kalbėjo S. Pimmas.
Vis tik M. Lewisas čia įžvelgė ir šiokią tokią pamoką:

„Dabar žinome, ko nedaryti ir ko vengti, kad to paties nenutiktų ir su kitų porūšių raganosiais“, - sakė M. Lewisas.