Verslas nori, trukdo ribojimai
„Kai mūsų klausia: jeigu vėjo energetika tokia gera, ko trūksta, kad ji judėtų, visąlaik atsakau labai paprastai – trūksta politinės valios. Verslas turi ir patirties, ir raumenų, noro investuoti į šitą sritį. Turime daug sėkmingai įvykdytų projektų. Verslas nori tai daryti, visos aplinkybės kaip ir yra – ir kaina tinkama, ir technologijos brandžios, viskas kaip ir gerai“, - vardijo didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios bendrovės „4 Energia” vadovas Tadas Navickas.
Anot jo, viena iš pagrindinių kliūčių – vėjo jėgainių galios apribojimas. Šiandien vėjo jėgainių parkus galima statyti tik turint leidimus plėtrai.
„Yra nustatyta, kad vėjo galia gali būti 500 megavatų. 250 megavatų jau stovi, dar 250 padalinta aukcionuose. Pasiekėme, kad vėjo jėgainių gaminama elektros energija būtų superkama už 24 ct/kW ir dabar parkai metus ar du statysis jėgaines. Tačiau galėtų būti ne 500, o 1000 megavatų. Reikalingi teisės aktai, kurie tuos limitus pakeltų ir leistų verslui investuoti, šiandien tokios galimybės nėra“, - aiškino T. Navickas.
Pasigenda korekcijų valdybės planuose
Jam antrino ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVAE) direktorius Saulius Pikšrys: „Reikia korekcijų nacionalinėje energetikos strategijoje. Ji buvo priimta per praeitą Seimo kadenciją ir pakeista taip, kad būtų įteisinta nauja atominė. Atsinaujinančiai energetikai beveik neliko erdvės. Atominė gamintų bazinį srautą elektros energijos ir reikėtų tik manevrinių pakeitimų, kad būtų išlygintas pikas dienos metu“.
„Šiuo metu sustabdyti visi konkursai – tiek vėjo, tiek biomasės, tiek saulės. Reikia labai greitai nuspręsti, nes tai, kas buvo numatyta, jau išdalinta. Be to, aišku reikia ir kitų teisės aktų arba tam tikrų jų pakeitimų, kurie vienoje ar kitoje srityje limituoja vėjo energetikos plėtrą“, - svarstė S. Pikšrys.
Vėjo energetiką šalyje populiarinančio vyro teigimu, klausimų kelia ir pakoreguoti teisės aktai, peršantys naują atominę, kai galimi kiti scenarijai: „Ne viena nevyriausybinė organizacija buvo padariusi skaičiavimus, kurių rezultatai buvo labai panašūs. Vienas iš pavyzdžių – darnios energetikos vizija Lietuvai iki 2050-ųjų metų. Joje buvo paimtas matematinis modelis ir suvesti skaičiai apie Lietuvos energetikos sektorių bei potencialą, numatyti žingsniai, kaip turėtų šis sektorius toliau vystytis.
Joje sakoma, kad jeigu būtų priimtas tas ar anas sprendimas, iki 2050 metų būtų galima visiškai apsirūpinti elektros energija tiek šilumai, tiek ir kurui ir užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Pastačius atominę, visiškos nepriklausomybės nebūtų“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo S. Pikšrys.
Nori pastovios finansavimo schemos
LVAE direktoriaus teigimu, vėjininkams rūpesčių kelia ir nuolatinis žaidimo taisyklių keitimas.
„Vyriausybei yra labai svarbu, kad įsivedant eurą, būtų įvykdyti Mastrichto kriterijai, nekiltų infliacija. Tokiu būdu siekiama piginti elektros kainą, tai gali turėti neigiamų pasekmių atsinaujinančiai energetikai”, - sako S. Pikšrys. Anot jo, kad šiuo metu ruošiamasi keisti paramos schemą, atsisakyti paramos per elektros supirkimo tarifus ir pereiti prie paramos iš struktūrinių fondų. Vėjininkai tam neprieštarauja, bet žaidimo taisyklės, pasak S. Pikšrio, visiems turėtų būti vienodos.
„Jeigu konvekcinėms elektrinėms (tarp jų ir Elektrėnuose – red. past.) buvo suteiktos subsidijos ir jos vis tiek nėra konkurencingos, joms primokama iš vartotojų, lygiai tokios pats sąlygos turėtų būti ir atsinaujinančiai energetikai. Deja, tokių sąlygų nėra. Atsinaujinančią energetiką vyriausybė stumia į konkurenciją tarpusavyje, tuo metu kitoms elektrinėms sudaromos šiltnamio sąlygos“, - sako LVAE direktorius. Anot specialisto, jeigu sąlygos visiems būtų vienodos, vėjo energetika galėtų pilnavertiškai konkuruoti su kitomis elektrinėmis ir netgi jas savo efektyvumu pranokti.
„Ji galėtų būti ženkliai pigesnė ir mažiau kainuoti vartotojui ir valstybei“, - prognozavo S. Pikšrys. Jo teigimu, dabar daugiausiai į vėjo energetiką investuoja verslas, nereikalaudamas iš Vyriausybės absoliučiai nieko, išskyrus vienodų sąlygų konkurencijai.
Ateities žvilgsnis – į jūras
Vėjininkai sako, kad nors Lietuva turi galimybių plėsti vėjo jėgainių parkus sausumoje, tai padaryti dėl aplinkosauginių aspektų ir gyventojų skundų darosi vis sudėtingiau. Todėl išeitis yra keltis į jūras.
Ekspertai pabrėžia, kad sąlygos Baltijos jūroje yra švelnesnės ir palankesnės jūrų vėjo energetikos plėtrai nei Šiaurės jūroje, todėl ją plėtoti būtų pigiau ir paprasčiau.
„Jūrų vėjo jėgainių galingumas galėtų siekti bent 600 MW, jos per metus pagamintų apie 2,37 TWh elektros energijos. Sausumos ir vėjo jėgainės kartu galėtų pagaminti apie 4,56 TWh elektros energijos. Iš viso Lietuvoje per metus yra suvartojama apie 10,6 TWh. Tai reiškia, kad vėjo energija gali sudaryti beveik pusę Lietuvos suvartojamos energijos“, - skaičiuoja T. Navickas.
Investicijos - milijardinės
Tam, kad jūrinė vėjo energetika Lietuvoje būtų plėtojama, dar reikia atitinkamų teisės aktų.
„Valstybės institucijos pirmiausiai turėtų susitarti, kaip paskirstyti jūrinį resursą – kur transportui, kur žvejybai, laivybai. Tai yra jūrinės dalies bendrasis planas, kuris šiuo metu baigiamas rengti. Kai jis bus parengtas, atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme yra parašyta, kad resursas, kuris būtų numatytas vėjo energetikai, turėtų būti paskirstomas konkurso būdu. Konkurse galėtų dalyvauti bendrovės, kurios turi planų statyti jūrinius vėjų parkus“, - aiškino S. Pikšrys.
Anot T. Navicko, tikimasi, kad tokie konkursai galėtų būti skelbiami pirmame kitų metų pusmetyje. Didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje valdančios bendrovės direktorius T. Navickas pabrėžia, kad jūrinių vėjo parkų vystytojai turi būti nusiteikę tikrai labai didelėms investicijoms, siekiančiomis kelis milijardus eurų.
„Tokie projektai nedaromi greitai ir pigiai, jie daromi ilgai ir brangiai“, - sakė T. Navickas.
GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje veikia per 100 sausumos vėjo jėgainių, kurių bendra galia siekia iki 200 MW. Pernai jos pagamino apie 530 GWh elektros energijos, o tai sudarė apie 13,8 proc. visos šalyje elektros poreikio.
2012 metais vėjo jėgaines visame pasaulyje naudojo daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Kasmet pasaulyje vėjo energijos gamyba auga maždaug apie 25 proc.
