Aplinkosaugininkai primena, kad tręšti mėšlu ar srutomis galima tik prasidėjus aktyviam augalų vegetacijos periodui. Mūsų šalyje jis prasideda, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos daugiamečių stebėjimų duomenimis, balandžio 11–16 d. Tikėtina, kad šiemet, sprendžiant pagal meteorologines sąlygas, aktyvi augalų vegetacija prasidės anksčiau.
Anot aplinkos ministerijos vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjo Arūno Čepelės, didžiausią poveikį gamtai daro išsiskiriantis azotas: „Kadangi augalai nenaudoja ir neįsisavina azoto, jis išsiplauna į požeminius ir paviršinius vandens telkinius – upes, upelius ir kuo daugiau azoto įsiskverbia į juos, tuo didesnė žala yra padaroma. O tuo metu, kai ateina šiltesni orai, jau galima tręšti laukus, augalai intensyviai vegetuoja ir jiems azoto labai reikia, dėl to ir jokios problemos nekyla. O kai išpila ant šaltos žemės, azotas gali nutekėti į kokią nors upę, tada jau ne tręšimas, o teršimas išeina”
Nors draudimas tręšti mėšlu ir srutomis nebegalios nuo balandžio 1 d., bet jų negalima skleisti laukuose ir po balandžio 1-osios, jeigu žemė tebėra įšalusi, įmirkusi ir apsnigta.
Pasak A. Čepelės, laukų tręšimo poveikis visiškai priklauso nuo klimato: „Šitas periodas (iki balandžio 1 dienos) yra nustatytas kaip taisyklė, kadangi iki šio mėnesio praktiškai nėra jokios žalumos, niekas neauga ir būtent dėl šios priežasties trašų išpylimas užprogramuoja jų išplovimą į vandens telkinius. Niekados negalima pilti trašų ant įmirkusios, užšąlusios ir apsnigtos žemės. Net atėjus balandžio 1 dienai, kartais būna užšalusi žemė, tokiu atveju taip pat yra draudžiama tręšti. Žinoma, būna ir taip, kad orai atšyla daug anksčiau, tuomet specialiu sprendimu leidžiama tręšti neprasidėjus balandžio mėnesiui”.
Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant laukus mėšlu ir srutomis gresia nuo 86 iki 434 eurų bauda. Pažeidėjas taip pat turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.
„Šiuo metu neturėjome jokios informacijos, kad dar neprasidėjus tręšimo laikotarpiui būtų daromi pažeidimai. Buvo praėjusiais metais atvejų, kai ant pašalusios žemės buvo išpiltos srutos, tačiau tai pavieniai variantai. Didesnės baudos taikomos stipriai užteršus gamtą arba pakartojus pažeidimus ”, - teigė aplinkos ministerijos vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas.
