Stintų stygių pajuto ne tik Lietuvos žvejai, bet ir kiti Baltijos jūros regionai. Per 50 metų, kai gyvenu Rusnėje ir domiuosi žuvininkyste, esu paskelbęs daugybę mokslinių ir populiarių straipsnių apie „lietuviškąją stintą“. Mokslininkų rekomendacijos nuolat būdavo ignoruojamos.

Vandališka žvejyba 

Dabar išryškėja nauji nesutarimai tarp ichtiologų, žuvisaugininkų ir žvejų dėl stintų būklės ir tolesnio jų gaudymo. Dėl stintų verslo nykimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, lietuvos žvejai yra linkę kaltinti kaimynus.

Nevertinama tai, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pastaraisiais metais vyko neribojama vandališka žvejyba. Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai.

Dėl stintų nykimo, skirtingai nei dėl kitų žuvų, kormoranų neapkaltinsi. Tuo laikotarpiu, kai į Lietuvos pajūrį atplaukia neršti stintos ir po ledu skverbiasi į Kuršių marias, kormoranų Lietuvoje nesurasi ir esant didžiausiems norams.

Stintos jau išnyko

Nuo seniausių laikų stintos yra paplitusios Klaipėdos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kita jų traukos vieta – Latvijos priekrantė, o ypač Rygos įlanka ir Dauguvos upės žiotys. Dar viena vieta – Suomių įlanka, o ypač Rusijos Vyborgo priekrantė, Sankt Peterburgo įlanka ir vandeninga Nevos upė.

Seniau reikšminga stintų telkimosi vieta buvo ir Baltijos jūra prie Gdynės, Vislos žiotys, Aistmarės arba naujai vadinama Kaliningrado įlanka. Nuo XX a. vidurio šiose vietose stintų beveik nebeliko. Jų neršto vietos traukiasi tolyn į šiaurę.

Gali būti, kad po Vislos žiočių ir Aistmarių kitas stintų išnykimo arealas bus Kuršių marios ir Nemuno žemupys. Bet tai tik prielaidos, nes stintų pastarisiais metais smarkiai mažėjo. Jas keičia smulkmė – stintelės.

Norėdami išsaugoti jūrinių praeivių stintų populiaciją Lietuvos pajūryje, turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko ir tebevyksta kituose Baltijos jūros regionuose. Pirmiausia, turi būti apribotas stintų gaudymas prieš jų nerštą Baltijos jūros priekrantėje. Antra svarbi sąlyga – būtina pagerinti stintų neršto apsaugą Nemuno ir Minijos žemupiuose. Jei to nebus, Lietuvą gali ištikti ta pati padėtis, kokia yra Suomių įlankos Rusijos vandenyse.

Nevos upės katastrofa

Ne vien tik Lietuvos pakrantėje mažiau sugaunama stintų. Katastrofiškai jų sugavimai krito Suomijos įlankoje ypač Vyborgo rajone ir Nevos žemupyje. Praeivės jūrinės stintos daugelį metų buvo vienos populiariausių šių Rusijos regionų žuvų. Per stintų nerštą balandį ir gegužę Sankt Peterburge būdavo švenčiami slaviški stintų jomarkai.

Rusijai sunkiais karo, revoliucijų metais stintos nuo bado gelbėjo tūkstančius žmonių. Kas atsitiko, kad mažiau nei per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2009 metų stintų sugavimai sumažėjo 30 kartų – nuo 3614 iki 116 tonų. Katastrofiškai sumažėjusių stambių jūrinių praeivių stintų vietą užėmė mažesnės komercinės vertės gėlavandenės stintelės. Analogijos su tuo kas vyksta Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Stintų žvejyba Sankt Peterburge jau laikoma ekonomiškai nerentabilia, ja beveik nustota domėtis. Sankt Peterburgo žuvų rinką užplūdo mažiau vertingesnės azijinės stintos. Jos yra paplitusios šiaurės jūrose.

Šie duomenys gauti iš Rusijoje surengtos mokslinės konferencijos apie Nevos stintų populiacijos nykimą. Rusijoje žinomi ichtiologai Leonidas Kuderskis, Anatolijus Popovas teigė, kad praeivių stintų populiacija šiaurės Baltijoje yra ant išnykimo ribos. Tai lėmė vandens tarša, netramdomas brakonieriavimas, hidrotechninės statybos.

Šaltinis
Temos
"Klaipėda"