B. Bradauskas: pabandykite įsijausti į medžiotojų rolę
Seime įsiplieskė didžiulė diskusija dėl šių įstatymo pataisų.
Kaip balsavo Seimo nariai, galite pamatyti ČIA.
„Ta isterija, kuri vyksta prieš įstatymo priėmimą negali nestebinti, juk aišku, kad gamtoje reikalingas reguliavimas, šernus medžioti dieną darosi neįmanoma - tik naktį. Kalba eina tik apie šernus. Nekalbame apie žudymą, Lietuvoje medžioklė yra tikrai civilizuota“, - sakė Stasys Brundza.
Jam paprieštaravo Eugenijus Gentvilas: „Jokios isterijos čia nėra, norėčiau padėkoti medžiotojams, tačiau iki šiol jie viską padarė be naktinių matymo prietaisų. Matyt yra argumentų, dėl ko neleidžiama naudoti šių prietaisų, tokį sprendimą priėmė patys medžiotojai. Manau, kad medžiotojai sugebės sureguliuoti šernų bandas ir be naktinio matymo prietaisų.“
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas ir Seimo narys Bronius Bradauskas aiškino, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas būtinas tam, kad sureguliuotume plintantį afrikinį kiaulių marą.
„Medžiotojų ir žvejų draugija buvo priėmusi nuostatą, kad nenaudoti naktinio matymo taisyklių. Tai buvo anksčiau, bet gyvenimas nesustoja vietoje. Jeigu nebūtų reikalaujama iš medžiotojų per pusę sumažinti šernų skaičiaus, mes laikytumėmės tos nuostatos, tačiau dabar matome, kad to neįveiksime. Čia yra valstybinis reikalas. Jeigu jums nerūpi valstybė, viskas aišku. Medžiotojai ir taip aukojasi, sėdi miškuose, pabandykite jūs pasėdėti per šalčius“, - kalbėjo B. Bradauskas.
Iš karto po replikos jam atkirto parlamentaras Eligijus Masiulis: „Paklausius B. Bradausko atrodo, kad jam reikėtų ir pinigus mokėti už tai, kad jis savo instinktus tenkina medžioklėje. Turime tiek medžiotojų, 30 tūkstančių, ir jie negali perpus sumažinti šernų skaičiaus. Kas yra? Kodėl medžiotojams reikia įvairių žaisliukų? Nebuvo drįstama paprašyti Aplinkos ministerijos išvados, kuri yra prieš. Yra prisidengiama, kad tėvynei pavojus ir medžiotojai gins tėvynę. Tuomet gal pirma leiskime tokius įrenginius naudoti sukarintoms organizacijoms, pavyzdžiui, Šaulių sąjungai.“
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius apeliavo į ūkininkų norus priimti visas galimas priemones.
„Gavome ne vieną laišką iš kiaulių augintojų. Kiaulių maro kontekste šiandien turime leisti pabandyti įteisinti naktinę optiką. Čekija, Latvija yra tai priėmusi, Estija apie tai diskutuoja, šernų populiacija didėja, o medžiotojai jų nesumedžioja. Turime pabandyti įteisinti visus instrumentus, kurie mažins tik šernų populiaciją“, - teigė S. Bucevičius.
Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino kolegas balsuoti prieš šias įstatymo pataisas, nors komitetas joms ir pritarė.
„Su nuostaba stebiu tam tikrą stumimą įstatymo pataisos, kuri nėra svarbi daugumai Lietuvos žmonių, bet svarbi elitiniam medžiotojų būreliui. Kokybiški naktiniai taikikliai įperkami ne kiekvienam medžiotojui. Kodėl šios problemos negalima spręsti dienomis?“ – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
Aplinkos ministras: esu patenkintas sprendimu
Po balsavimo GRYNAS.lt pakalbintas Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas džiaugėsi Seimo sprendimu ir teigė, kad su medžiotojais ras kitų būdų, kaip sumažinti šernų populiaciją.
„Esu nustebęs, nes jau maniau, kad Seimas lengva ranka leis naudoti šiuos prietaisus. Manau, kad šis sprendimas yra geras. Į protingas rankas galima paduoti bet kokį ginklą, tačiau vis dar yra problemų ir su medžiotojais, žmonės kartais prasilenkia su įstatymais. O kontroliuoti būtų labai sudėtinga, ar tas žvėris nušautas naktį su prietaisu, ar be jo, kalbant ne apie šernų medžioklę. Manau, kad su medžiotojais rasime būdų, kaip sumedžioti šernus ir netaikysime tokių priemonių“, - sakė K. Trečiokas.
Prieš naktinių taikiklių įteisinimą raginęs balsuoti buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis GRYNAS.lt teigė, kad, jo nuomone, šios įstatymo pataisos buvo tik būdas turtingoms medžiotojų grupėms įteisinti dar vieną medžioklės „žaisliuką“.
„Gerai vertinu šį sprendimą ir manau, kad sveikas protas nugalėjo prieš grupinius interesus. Man tikrai buvo netikėtas sprendimas, maniau, kad, žinant medžiotojų įtaką Seime, bus kitokie rezultatai. Dabar esu netikėtai nudžiugintas. Manau, kad tai yra turtingų vaikinų bandymas įsigyti dar vieną žaisliuką žudant be apsaugos paliekamus gyvūnus. Mano nuomone, iš jų pusės išsakyti argumentai neturi prasmės, medžiotojai su didžiuliais maitinimais patys miškus pavertė vos ne fermomis ir norėdami įsiteisinti neetiškos medžioklės žaisliuką pradeda dėlioti argumentus apie kiaulių marą“, - kalbėjo V. Mazuronis.
Balsavimo rezultatais ypač džiaugėsi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, kuri dėjo didžiules pastangas, kad būtų užkirstas kelias naktinio matymo taikiklių įteisinimui.
Ir tai yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtosauginių organizacijų laimėjimų Lietuvoje, kai jos padarė įtaką politiniam sprendimui.
„Seimas išgirdo mūsų argumentus ir įsiklausė į žmonių, o ne suinteresuotos medžiotojų grupelės nuomonę. Tikime, kad pataisos iniciatoriau ateityje tikrai vėl bandys įteisinti naktinius taikiklius. Kova buvo ilga ir sunki, daug posėdžių, bendravimo su Seimo nariais, todėl džiugu, kad šiandien mes ir susitelkę piliečiai buvome išgirsti", - sprendimą GRYNAS.lt komentavo B. Kymantaitė.
Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro siūlo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Manoma, kad naktinio matymo taikikliai padėtų įgyvendinti šias rekomendacijas.
Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.
