Trečiadienį įvykus avarijai sostinės Savanorių prospekte ir iš benzovežio išsiliejus dyzeliniam kurui, į Neries upę per lietaus vandens surinkimo sistemą, preliminariais vertinimais, galėjo patekti nuo dviejų iki trijų tonų teršalų. Jiems sulaikyti upėje pastatytos boninės užtvaros. Pareigūnai neslepia - tai didžiausia ekologinė katastrofa Vilniuje ir Neryje.
Šiuo metu tęsiami vakar pradėti teršalų surinkimo darbai. Aplinkosaugos pareigūnai visą laiką stebi padėtį, kontroliuoja teršalų surinkimą, ima upės vandens mėginius laboratoriniams tyrimams, kartu su gelbėjimo tarnybomis ieško papildomų priemonių, kad avarijos padariniai būtų kuo greičiau pašalinti.
Avarija įvyko vakar apie 15 valandą. Vilniaus Savanorių prospekte ties 187-uoju pastatu susidūrus vilkikui ir benzovežiui, iš pastarojo cisternos vienos sekcijos ant kelio dangos išbėgo pusšeštos tonos dyzelinio kuro. Smarkus lietus apsunkino darbą atvykusioms gelbėjimo tarnyboms. Dėl jo į Nerį lietaus vandens surinkimo vamzdžiais pateko nemaža dalis išsiliejusių teršalų.
Pačioje įvykio vietoje buvo surinkta, pasak Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų valdymo ir prevencijos skyriaus vedėjo Gediminas Markauskas, apie 20 kubinių metrų vandens ir teršalų emulsijos. Ties trimis lietaus vandens išleistuvais į Nerį buvo pastatytos boninės užtvaros, kurios visą laiką yra prižiūrimos. Tokias užtvaras upėje gelbėjimo tarnybos pastatė ir dviejose vietose ties Vieviu šalia Panerių kaimo. Čia iš Neries teršalai surinkinėjami naudojantis absorbcinėmis bonomis.
„Tai viena didžiausių ekologinių nelaimių Vilniuje ir Neryje. Tikrai pastaruosius 15 - 20 metų didesnės nelaimė nebuvo įvykę. Ramiau tik dėl to, kad visi teršalai ant kelio buvo surinkti. Jų dar yra lietaus vandens kanalizacijoje, iš jos vis dar teka į upę, bet specialiomis medžiagomis viską surenka savivaldybės įmonė „Grinda“. Upėje teršalai ties Vieviu taip pat sustabdyti. Gerai dar ir tai, kad vanduo dar šiltas, tai ir pati gamta šiek tiek valo vandenį, bet be specialių priemonių visko neišvalys.
Šiuo metu ties bonomis statomos specialios absorbuojančios medžiagos, kurios iš karto surenka praplaukiančius teršalus“, - GRYNAS.lt komentavo G. Markauskas. Jis patvirtino, kad valymo darbai gali užtrukti labai ilgai, nes į vandenį pateko 2 - 3 tonos naftos produktų.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Roaldas Kepalas teigė, kad tai pakankamai rimta ekologinė katastrofa „Su tokio masto problema Vilniuje ir Neryje susiduriame pirmą kartą. Šiuo metu jau pastatytos boninės ir absorbuojančios užtvaros, teršalai sulaikyti, bet jų surinkimas tikrai užtruks ne vieną ir ne kelias dienas. Paprastai būna po liūčių teršalus nuplauna į Nerį ar Vilnelę, bet tai būna nedideli kiekiai, o čia - net kelios tonos“. Vyras prisiminė, kad didesni naftos teršalai prieš kelis metus buvo papuolę į Nemuną, kai Kaune įvyko benzovėžio avarija. Daug teršalų taip pat yra patekę ir į Nevėžį, tačiau Neryje - tai pirmas kartas, kai į vandenį pateko toks didelis naftos produktų kiekis.
Privalės atlyginti žalą
Kai bus baigti gelbėjimo darbai ir įvertintas surinktų teršalų kiekis, aplinkosaugininkai apskaičiuos aplinkai padarytą žalą. „Jau dabar akivaizdu, kad ši žala yra didelė. Sunku dabar pasakyti kokia galėtų būti žala, bet manau skaičiai galėtų siekti kelis šimtus tūkstančių litų.“, – sako Gediminas Markauskas. Ją turės atlyginti avarijos kaltininkai. Pagal Lietuvos įstatymus, visi pavojingų atliekų vežėjai privalo turėti specialų draudimą, kuris turi atlyginti žalą gamtai. Teisme išaiškėjus avarijos kaltininkui, jam bus pateiktas ieškinys atlygintą apskaičiuotą žalą.
