Nors GRYNAS.lt pavyko susisiekti su kaltinamuoju, pasitaręs su savo advokatu, jis situaciją komentuoti atsisakė, teigdamas, kad paskui pradeda skambinti klientai, nors jis ta „chemija“ jau nebeprekiauja.
Preparatai, sukeliantys apsigimimus ir onkologines ligas
Tuomet Lietuvos augalų apsaugos priemonių asociacijai atstovaujantis Rimgaudas Pilka aiškino jog, į oficialius registruotus pesticidus ar insekticidus privalu dėti medžiagų, kurios skaldo veikliąsias medžiagas, kad vėliau jų dirvožemyje neliktų. Padirbtuose produktuose gali būti medžiagų, kurios dirvožemyje išliks šimtmečius. Beje – jos yra nuodingos.
Pigumas masina, tačiau augalų apsaugos priemonių falsifikatuose veikliosios medžiagos gali būti stipriai padauginta, ji neretai turi toksiškų priemaišų, kurių suirimu trečiųjų šalių chemikai nesirūpina.
Valstybinės augalininkystės tarnybos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Evelina Acuvienė GRYNAS.lt žurnalistams yra patvirtinusi, jog nelegalūs ar falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: sukelti mutageninius išsigimimus, onkologinius susirgimus, pakenkti vaisingumui, negimusiam vaikui bei aplinkai.
Negana to, ūkininkai kartais ir patys nežino, jog naudoja padirbtą ir toksišką, o ne oficialų preparatą, kurio saugumas yra patikrintas keliais tyrimais.
Sandoris, primenantis kovinio filmo sceną
Pasalą A. Jasiukevičiui surengę Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovai bendradarbiavo su Joniškio rajono policijos komisariato kriminalistais ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnais.
Kaip pasakoja Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotas atstovas Rimgaudas Pilka, su pirkėja jie susitarė susitikti vienoje iš degalinių Joniškyje.
„Atvažiavęs A. Jasiukevičius su savo bendru pastebėjo netoli esantį miesto policijos automobilį ir tuomet tam pirkėjui pasakė, kad važiuojam iš čia, nes čia yra policija. Išvažiavo jie iš Joniškio miesto, įvažiavo į šalikelę ir tuo metu A. Jasiukevičius su savo kolega, į kitą automobilį perdėjo tuos užsakytus produktus falsifikuotus ir tuo metu policija juos sulaikė“, - prisimena R. Pilka.
Pasak jo, buvo perduoda apie 9 kilogramai trijų rūšių galimai nelegalių ar falsifikuotų herbicidų, už kuriuos turėjo būti sumokėti keli tūkstančiai eurų. Tai – labai didelis kiekis, nes vienam hektarui tokių herbicidų paprastai pakanka 10-20 mg. Legalių originalių herbicidų kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. litų už kilogramą.
Trys bendrovės, kurių prekiniais ženklais buvo pažymėtos herbicidų pakuotės baudžiamojoje byloje pateikė civilius ieškinius, kurių bendra suma siekia 150 tūkst. litų.
Oficialios kompanijos sunerimę: Lietuvoje padirbtus produktus naudoja kone pusė ūkininkų
R. Pilka teigia, kad A. Jasiukevičius galimai yra vienas pagrindinių nelegalių arba falsifikuotų pesticidų platintojų Lietuvoje.
„Mūsų asociacija (Lietuvos augalų apsaugos asociacija, - red. past.) turėjom informacijos, kad A. Jasiukevičius tokia produkcija aprūpindavo dalį Lietuvos didžiųjų ūkininkų. Sklandė kalbos, kad jis jau daugiau nei dešimtmetį užsiima šia nelegalia veikla, tačiau niekas negalėjo jo pagauti, niekas negalėjo jo identifikuoti kaip nusikaltėlio“, - sakė R. Pilka.
Pašnekovas savo apibendrinimus pagrindžia, remdamasis kelių metų vykdomo projekto surinkta informacija. Jo metu išsiaiškinta, kad Lietuvoje apie 40 proc. ūkininkų gali naudoti nelegalius pesticidus, kurių sudėtyje yra kenksmingų nuodų.
Be to, naudodami tokias medžiagas ūkininkai rizikuoja prarasti dideles tiesiogines Europos Sąjungos išmokas, nes gaudami jas prisižada savo žemės ūkio veikloje laikytis visų teisės aktų, įskaitant augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles.
„Tie produktai yra labai brangūs, juos išrasti reikia daug laiko ir didelių investicijų. Kaip pavyzdžiui, vienas iš produktų gali būti tyrinėjamas apie dešimt metų, investuojama apie 300-500 mln. eurų. Taigi, dėl to, tos oficialios kompanijos, kurios gamina šiuos produktus, prieš kelerius metus susirūpino, kadangi padirbtų produktų mąstai, kiekiai Lietuvoje pradėjo siekti apie 40 proc. rinkos”, - aiškina Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotas atstovas.
Apskritai, R. Pilka teigia, kad toks nelegalus verslas kaip neteisėtas augalų apsaugos produktų platinimas ir tiekimas į rinką įgavo tokį pat mąstą kaip ir nelegalių tabako gaminių, narkotikų bei kitos neteisėtos veikos pobūdį.