Sumedžioto stumbro priekinė kairė koja buvo stipriai sužalota. Laisvėje stumbras vaikščiojo tik trimis kojomis.
Stumbrininko R. Papšio teigimu, šiam stumbrui buvo iškilusi reali grėsmė žūti nuo savo gentainių. Yra nustatyta, kad laisvėje gyvenantys sveiki stumbrai stipriai sužeistus savo gentainius užbado dėl keliamos grėsmės saugiam bandos išlikimui.
Sumedžiotas stumbras tiriamiesiems ir švietimo tikslams bus perduotas Klaipėdos universitetui.
Šiuo metu Kėdainių rajone laisvėje klajoja apie 40-50 stumbrų.
Neoficialių šaltinių teigimu, palengva planuojama stipriai sumažinti stumbrų bandą.
Stumbras įrašytas į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas. Dabar laisvėje stumbrai paplitę Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje (30 km zonoje aplink Černobylį), Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Kirgizijoje.
Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Kaklas storas, pakaklėje nukarę ilgi plaukai. Ragai išlinkę į šonus ir viršų. Uodega trumpa, apaugusi ilgais plaukais. Kailis tamsiai rudas. Gyvena lapuočių miškuose bandomis. Vasarą minta žole, žiemą – medžių žieve, ūgliais šakelėmis.
Suaugę patinai laikosi prie bandos tik rujos metu, kuri tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio. 4-6 metų patinai, nors jau yra subrendę, negali poruotis, nes jiems neleidžia senesni patinai. Patelės nėštumas trunka 264 dienas, apytiksliai 9 mėnesius. Dažniausiai veda 1 jauniklį. Gimę jaunikliai patinai sveria vidutiniškai 27,6 kg, o patelės 24,4 kg. Patinų kūno dydis proporcingai pradeda didėti 6 metų amžiaus. Nors patelių kūno masė labiau padidėja 1 savo gyvenimo metais, tačiau jų augimo tempas yra lėtesnis nei 3–5 m. amžiaus patinų. Patinai lytiškai subręsta 2 , o patelės dažniausiai 3 gyvenimo metais. Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 m.
Stumbras – didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų randama nuo vidurinio holoceno. Jo liekanų 1930 m. rasta prie Marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1936 m. prie Telšių (1 kaukolė; laikoma Kauno zoologijos muziejuje). 1952–1961 m. daug stumbrų kaulų rasta Punios kapinynuose (Alytaus rajonas), Trakų ir Vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta XV-XVI a. gyvenusių stumbrų kaulų. LDK stumbrai buvo paplitę giriose nuo Pripetės iki Nemuno žemupio.
