Pirmasis taromatas patogus ir gražus, tačiau, kaip išsiaiškino žurnalistai, gali kilti sunkumų norint priduoti pakuotes, kurių etiketės buvo sušlapusios ar pažeistos. Mat sušlapinto ar pažeisto kodo aparatas gali neatpažinti ir pakuotės nepriimti.

Patys taromatai parduotuvėms nekainuos, tinklo plėtra ir finansavimu rūpinasi užstato sistemos administratorius. Parduotuvės privalės pasirūpinti vietos taromatams suteikimu.

Naujoji užstato sistema apims į stiklinę, PET ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.

Naujieji taromatai priims tik specialiu kodu pažymėtas pakuotes, taigi ankstesnes pakuotes norintys surinkti ir priduoti žmonės gali nesivarginti.

Kai vartotojai priduos pakuotes, iš taromato gaus čekį, kurį galės iš karto išsigryninti arba jį pateikus gauti nuolaidą prekėms.

Lygiuojasi į Estiją

„Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas GRYNAS.lt teigė, kad nuo kaimyninių šalių Lietuva kol kas neatsilieka.

„Manau, kad žmonės pripras prie užstato sistemos ir tai jiems nėra didelė naujiena, nes jau kokius 10 metų veikia alaus butelių užstato sistema ir žmonės ja naudojasi bei šiuo metu grąžina apie 85 proc. visų alaus butelių. Yra daromos didelės investicijos, planuojama sukurti apie tūkstantį automatizuoto priėmimo vietų Lietuvoje, todėl vartotojams tai turėtų būti patogu“, - sakė G. Varnas.

Vyriausybė jau patvirtino užstato dydį – 10 euro centrų. Anot pašnekovo, tai – „aukso viduriukas“: „Užstato dydis yra šiek tiek didesnis – ne 7 euro centai, kaip yra alaus butelių, todėl mes neabejojame, kad vartotojas turės ekonominę paskatą tai daryti. Manau, kad šis užstato dydis yra optimalus, nes jis subalansuoja vartotojo motyvaciją grąžinti pakuotes. Palyginimui, Estijoje yra apie 90 proc. grįžtamumas ir ten iki šių metų užstato dydis buvo 8 euro centai, tiesa, jie užstatą padidino šiais metais iki 10 euro centų. Tai rodo, kad užstato dydis yra pakankamas. Iš kitos pusės, tai nėra tiek didelė suma, kad skatintų kažką sukčiauti ir gaminti pakuotes bei apgaudinėti.“

Pašnekovas apžvelgė padėtį kaimyninėse šalyse: „Iš kaimyninių valstybių mes nesame paskutiniai. Užstatas yra visose Skandinavijos šalyse: Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Estijoje. Tai yra šio krašto tradicija mylėti gamtą ir mažiau ją teršti. Kaimynai latviai neturi užstato sistemos, bet ją planuoja, mano žiniomis, buvo parengtas įstatymo projektas. Tose šalyse, kur nėra užstato, apie tai nuolat pagalvojama.“

Milijoninės investicijos

„Maxima LT“ vadovas Žydrūnas Valkeris pasakė, kiek investicijų reikalauja nauja užstato sistema.
„Nuo praeitų metų, kai įsigaliojo pataisa dėl aplinkos tvarkymo pakuočių, pradėjome galvoti, kaip aprūpinti vartotojus galimybe palikti užstatą. Šiandien esame jau daugiau nei 200 parduotuvių paruošę vietas, kur pastatysime taros supirkimo aparatus, jie dirbs tuo laiku, kai veiks prekybos centras. Vasario 1 dienai būsime pasiruošę supirkinėti visą tarą“, - aiškino Ž. Valkeris.

Pašnekovo teigimu, tikimasi susigrąžinti didžiulius kiekius pakuotės: „Per mėnesį vidutiniškai pakuotės išleidžiame apie 14 milijonų, todėl tikrai tikime, kad apie 80 proc. šios taros sugrįš atgal. Šiandien dienai skaičiuojame, kad pasiruošimo darbams išleidome virš milijono eurų, kiek dar tai kainuos, kol kas sunkoka pasakyti, dar matome, kad išleisime daugiau pinigų. Vieno taromato kaina apytiksliai yra apie 30 tūkstančių eurų, bet jis mums nekainuoja „Užstato sistemos administratorius“ mums jį pastatė ir mes juo naudojamės.“

Vis dėlto mažesnėse nei 300 kv. metrų parduotuvėse taromatus statyti neprivaloma. Pašnekovas pabrėžė, kad dėl to dar bus svarstoma: „Dėl mažesnių prekybos centrų, žiūrime, kokiu spinduliu yra artimiausia mūsų parduotuvė, jeigu atsiras parduotuvių, kurios bus toliau nei 500 metrų, galvosime, kaip tai spręsti ir galbūt pastatysime mažesnius taromatus. Pagal srautą, kiek šiandien parduodame pakuočių, ne visuose prekybos centruose matome poreikį, bet jeigu atsiras pirkėjų noras, mes į tai sureaguosime.“

Į sistemą iš viso investuos 29 mln. eurų

Bendros investicijos į naujos užstato sistemos sukūrimą Lietuvoje sieks 29 mln. eurų – 22 mln. eurų kainuos taromatų tinklo sukūrimas, dar 7 mln. eurų bus investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą šalia Vilniaus, į kurį ir keliaus visos surinktos pakuotės.

Naujasis skaičiavimo centras, kurį USAD nuomosis, skirtas užstato sistemos stiklinių, PET ir metalinių pakuočių paruošimui perdirbti, bus pabaigtas statyti jau šių metų gruodį. Apie 4 mln. eurų bus investuota į nekilnojamą turtą ir infrastruktūrą, dar 3 mln. eurų – į rūšiavimo įrenginius bei kompiuterinę ir programinę skaičiavimo centro įrangą. Jau pasirašytos sutartys su visais įrangos tiekėjais iš Danijos, Švedijos ir Lietuvos.


Investicijas į USAD infrastuktūrą finansuoja pagrindiniai sistemos dalyviai ir naudotojai – didieji gėrimų gamintojai, kurių pakuotės sudaro didžiąją dalį visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Šios bendrovės garantuoja ir už USAD paskolas bankams.