Planuojami pakeitimai, nepatiks piktavaliams brakonieriams – juos norima kontroliuoti dar griežčiau ir bus siekiama jų automobilių konfiskacijos tuo atveju, kai upėse ar ežeruose neteisėtu būdu gaudomos neršiančios lašišos ir šlakiai. Taip pat numatoma baudas įvesti ne tik nelegaliai sugautų lašišų pardavėjams, bet ir jų pirkėjams.

Mažiau lydekų, daugiau stintų

„Kitąmet numatome kelis pataisymus administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK). Numatoma įvesti privalomą automobilių konfiskavimą už nelegaliai sužvejotą, subrakonieriautą neršti atplaukusią lašišą ar šlakį. Kaip žinia, dabar mes galime konfiskuoti automobilį už neteisėtai sumedžiotą lapę, o už lašišą, kurios populiacijai buvo iškilusi reali grėsmė ir žuvis įrašyta į Raudonąją knygą, tokios sankcijos netaikomos. Manome, kad už tokius pažeidimus būtų adekvatu taikyti automobilių konfiskavimą. Žinome, kad yra kelios grupuotės, kurios profesionaliai veikia ir užsiima tokiu verslu brakonieriaudamos“, - siūlymą pateikė L. Jonauskas.

Anot jo, numatoma, kad būtų taikomos baudos ne tik nelegalios žuvies pardavėjams, bet ir pirkėjams.

„Artimiausiu metu įteiksime ministrui pasirašyti dokumentą dėl leistinų paimti lydekų skaičiaus. Diskusijose meškeriotojai pasisakė patys neprieštaraujantys, kad šis skaičius būtų sumažintas ir nebereikėtų didinti dirbtiniu būdu įveisiamų žuvų skaičiaus“, - dar vieną naujovę pristatė viceministras.

Kitąmet, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, planuojama neberiboti stintų sužvejojimo kiekio: „Mėgėjai, kurie atvažiuoja iš Zarasų, Kauno ar Vilniaus į Kuršių marias žvejoti stintų, galėtų jų pasiimti tiek, kiek paneša“, - gerąja žinia su stintų mėgėjais pasidalino L. Jonauskas.

Vandentiekį įves kaimų gyventojams

Aplinkos ministerijoje, kurioje penktadienį buvo aptarti šių metų nuveikti planai ir pasidalinta ateities įžvalgomis, akcentuota stebėtiniu greičiu judanti renovacija, kuriai negailėta pagyrų, taip pat pasidžiaugta vykstančiomis devynių atliekų rūšiavimo gamyklų statybomis, pabrėžti pokyčiai, įvykę devyniose Aplinkos ministerijos valdomose institucijose (kai nepratęstos buvusių vadovų kadencijos ir skelbti nauji konkursai vadovų pozicijoms užimti – red. past.).

Anot aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus, Europos Sąjungos 2007–2013 m. laikotarpio parama padėjo nuveikti daug svarbių darbų - uždaryta apie 300 sąvartynų, kurie darė neigiamą įtaką mūsų aplinkai, įrengta 41 didelių gabaritų surinkimo aikštelė, statomos 9 atliekų rūšiavimo gamyklos (viena jau pastatyta – Alytuje, kitur – dar vykdomi statybos darbai). 
Algirdas Genevičius

„Kai šitie projektai bus įgyvendinti, galėsime pasidžiaugti, kad sumažės atliekų, keliaujančių į sąvartynus kiekiai“, - sakė A. Genevičius.

Naujo periodai pinigai bus prioritetine tvarka skirti vandentiekio projektams, ypač mažų gyvenviečių, turinčių nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų.

Nori inspektoriams suteikti didesnius įgaliojimus

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas spaudos konferencijos metu pripažino, kad kaip vadovas dirba tik keturis mėnesius, todėl kažko ypatingo nuveikti nespėjo. Tačiau neslėpė ambicijų įgyvendinti svarbius pakeitimus kitąmet.

„Man, kaip vadovui, tenka dirbti keturis mėnesius, tai nėra ilgas laikas kažką nuveikti ypatingo, bet politikoje taip jau yra, kad tempas turi būti. […] Situacija, man atėjus dirbti į ministeriją, buvo tokia, kad devynios įstaigos buvo be vadovų, taigi vienas didesnių rūpesčių buvo, kad šios įstaigos veiktų su pavaduojančiais žmonėmis ir kad įvyktų konkursai, atsirastų nauji vadovai. Šitą darbą padariau gal ne iki galo, nors negaliu pasakyti, kad nepavyko – buvo noras, kad neateitų dirbti bet kas. Kai kuriuos konkursus net atšaukinėjome, jeigu ateina tik du dalyviai, tai akivaizdu, kad tai nėra konkursas. […] Dar neįvykę (arba nepavykę) vadovų konkursai Aplinkos apsaugos agentūroje, Hidrometeorologijos tarnyboje ir Augalų genų banke, tačiau šią įstaigą kitąmet ketiname reorganizuoti“, - trumpai situaciją apžvelgė K. Trečiokas.
Kęstutis Trečiokas ir Linas Jonauskas

Bene didžiausiu pokyčiu, laukiančiu ateityje, tikėtina jau kitais metais, ministras įvardijo norą kai kuriems inspektoriams suteikti daugiau įgaliojimų.

„Pagal tai, su kokiomis problemomis susiduriame, manome, kad turėtume savo kai kuriems pareigūnams suteikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų statusą. Tam reikia atitinkamų teisės aktų parengimo, tikrai yra nemažai atvejų, bandymų, ketinimų ir galimai nusikalstamos veiklos, ne smulkios, o tokios, kad ją reikia rimtai analizuoti. Tokį statusą pareigūnai įgiję ir atsiradus iš vidinių resursų sudarytam pareigūnų junginiui būtų galima giliau patyrinėti procesus, vykstančius įvairiose srityse, sakysime, atliekų tvarkyme ir pan.“, - sakė K. Trečiokas ir pridūrė, kad įgyvendinus tokius pakeitimus pareigūnams būtų lengviau bendrauti su prokuratūra ir pasiekti norimų rezultatų.

„Yra žaidėjų, kurie nori žaisti ne pagal taisykles. Tokiu būdu jie būtų greičiau išaiškinti ir būtų pasiektas visų bendras tikslas – kad būtų mažiau teršiama aplinka, atliekos tvarkomos geriau arba ir ir kitose srityse tvarkomasi geriau“, - sakė aplinkos ministras.