Rengia naują taktiką brakonieriams pažaboti

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) specialistai mąsto apie naują būdą kovoti su aplinkos niokotojais. Jiems į pagalbą turėtų ateiti tarnybiniai šunys. Kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau, kaip prasitaria Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, neabejojama, kad keturkojai žmonių draugai galėtų nuveikti išties daug ir jų pagalba būtų labai vertinga.

Galvoja apie vieno šuns pasiskolinimą

Šiuo metu tarnybinius šunis savo veikloje naudoja muitinės, policijos, viešojo saugumo bei kitų tarnybų pareigūnai, prie jų norėtų prisijungti ir aplinkosaugininkai. VAAT inspektoriai vasario pabaigoje lankėsi Kinologijos centre, esančiame Mickūnuose, ir su šios tarnybos specialistais aptarė galimybes aplinkos apsaugos institucijoms įsigyti, dresuoti bei naudoti tarnybinius šunis, tuo užtikrinant efektyvesnę aplinkos, ypač gyvosios gamtos, apsaugos kontrolę.

„Gyvosios gamtos inspektoriams kartais nepavyksta pagauti pažeidėjų, juos surasti, pavyzdžiui, ieškant kilpas pastačiusių žmonių, kai nėra ryškių pėdsakų, įspaudų sniege. Yra tikrai ne vienas atvejis, kai pažeidėjai pasislepia miške, krūmuose ir t.t. Ne visą laiką su savimi pareigūnai turi termovizorius ir kitas priemones. Žmogaus suradimas yra tikrai sunkus reikalas. O būna ir tokių atvejų, kai pažeidėjai tiesiog bėga nuo mūsų pareigūnų. Taigi mes kreipėmės į kinologus ir prašome jų pagalbos“, - pasakojo L. Jonauskas.

Toks šuo neišvengiamai kainuotų apie 3 tūkst. eurų metams. Tai būtų šuns įsigijimo, išlaikymo kaštai, papildomas mokėjimas pareigūnui, kuris dirbtų su tuo šunimi, gyvūno maistas, veterinarinės paslaugos, medikamentai, visa ekipiruotė.

L. Jonauskas

Anot jo, artimiausiu metu planuojama kartu su pasienio tarnybos kinologais daryti bendrą reidą ir jo metu išbandyti vieną iš dresuotų tarnybinių šunų.

„Net neabejoju, kad tai suefektyvintų gyvosios gamtos apsaugą ir ne tik prevenciškai. Manau, kad bus tokių atvejų, kai šuo atves pagal pėdsakus į nusikaltimo vietą, padės surasti pažeidėjus“, - tikino viceministras.

Skaičiuojama, kad vienas tarnybinis šuo metams aplinkosaugininkams atsieitų apie 3 tūkst. eurų: „Tai būtų šuns įsigijimo, išlaikymo kaštai, papildomas mokėjimas pareigūnui, kuris dirbtų su tuo šunimi, gyvūno maistas, veterinarinės paslaugos, medikamentai, visa ekipiruotė. Identifikuosime, kur labiausiai tokios šuns pagalbos reikia. Pradžioje galvojame apie vieno šuns pasiskolinimą, bendradarbiavimo sutartį su pasienio tarnyba, o pasižiūrėję, kaip jie efektyviai galėtų būti pritaikomi, spręstume, kiek tokių šunų iš viso reikėtų“, - sakė L. Jonauskas.

Vežiotųsi po visą Lietuvą

Galvojama, kad įsigijus šunį, jis būtų priskirtas kuriam nors vienam inspektoriui, kuris su juo dirbtų, jį dresuotų, prižiūrėtų, o sulaukus skambučio iš kito regiono dėl galimos pagalbos, būtų vykstama kartu su šunimi. „Lietuva nėra labai didelė, todėl per tris valandas į bet kurį šalies kraštą galima nuvažiuoti. O juk pėdsakai išlieka iki paros laiko“, - sakė L. Jonauskas.

Kiek iš viso šunų aplinkosaugininkams reikėtų, dar nežinoma, tačiau tikimasi, kad dalis atsakymų į kilusius klausimus bus surasta po surengto reido, kurs planuojamas dar šį mėnesį.

„Tinkamai šunį paruošti, jį išmokyti užima iki dviejų metų laiko. Taigi dar spręsime, kaip daryti – ar kviesimės pareigūną, kuris jau dirba su šunimi, ar patys bandysime mokyti, augintis šunį. Šitie klausimai bus išspręsti vėliau“, - kalbėjo viceministras.

Šiuo metu Kinologijos centre auginami 30 tarnybinų šunų, kurie yra dviejų veislių – belgų aviganiai ir vengrų vižliai.

Sako, kad pabėgti nuo šuns beveik neįmanoma

Kinologai sako, kad pažeidėjams, kuriuos vejasi tarnybiniai išdresuoti šunys, pabėgti praktiškai nėra jokių šansų, net ir naudojant dujų balionėlius.

„Tokios dujos visiškai nepadeda, šuniui didelio pavojaus nesudaro – jis porą kartų nusičiaudėja ir viskas. Nebuvo atvejų, kad pažeidėjo šunys nesulaikytų“, - teigė L. Jonauskas, šitais klausimais kalbėjęsis su kinologais profesionalais.

Šuns dujos visiškai neveikia. Pavyzdžiui, urvinis šuo lenda į urvą ir kovoja su lape. Išlindusio iš urvo akys būna sklidinos smėlio. Įsivaizduokime mūsų akį ir mažytį krislelį joje, kokį nepatogumą jausime. Šuo to nejaučia. Jo gleivinė yra visiškai kitokia.

A. Zaleckas

Kinologas, Muitinės mokymo centro mokymo bei metodikos skyriaus vyr. inspektorius Artūras Zaleckas GRYNAS.lt patvirtino viceministro žodžius, kad iš tiesų, jei jau tarnybinis šuo identifikavo bėgantį pažeidėją, jam pabėgti neįmanoma.

„Tarkime, jeigu pro langą nešamas mano turtas ir aš privažiuoju, ištariu žodinį signalą „stok, naudosiu tarnybinį šunį“ , esu per penkis - dešimt metrų ir paleidžiu šunį, tokiu atveju pabėgimui jokios galimybės nėra. Tačiau, jeigu palikti pėdsakai ir šuo atvežamas ne po 15-20 min, o gerokai vėliau, jau yra daug galimybių pabėgti“, - aiškino kinologas.

Vokiečių aviganis lyg  „Mercedes“, belgų – „Ferrari“

Šunų neveikia ir ašarinės dujos, nebent jose būtų raudonųjų pipirų priemaišų. „Pratybų metu ne vieną kartą darėme tokį dalyką – į patalpą prileidi ašarinių dujų, meti šuns norimą daiktą - jis įšoka, suranda jį ir išneria iš tos patalpos. Žmogus prie tokios patalpos net prisiartinti negali. Šuns dujos visiškai neveikia. Pavyzdžiui, urvinis šuo lenda į urvą ir kovoja su lape. Išlindusio iš urvo akys būna sklidinos smėlio. Įsivaizduokime mūsų akį ir mažytį krislelį joje, kokį nepatogumą jausime. Šuo to nejaučia. Jo gleivinė yra visiškai kitokia“, - pasakojo A. Zaleckas.

O paklaustas, ar iš tiesų muitinėse ir pasienio tarnybose kartu su pareigūnais darbuojasi dviejų veislių šunys – vižlai ir belgų aviganiai, patikslino, kad vižlas yra tik vienas, daugiausiai tarnyboje darbuojasi belgų ir vokiečių aviganiai.

„Vižlas pasienio tarnyboje Lietuvoje yra tik vienas. Pagrindinės veislės – vokiečių ir belgų aviganiai. Muitinėje dar turime labradorų. Labradoras, kaip ir vižlas, sugeba atlikti tik vieną menką užduotėlę – kažką surasti, pavyzdžiui, kokią nors medžiagą, bet, gink Dieve, nesulaikyti asmenis“, - aiškino kinologas.

Jo teigimu, vokiečių aviganiai yra labai universalūs šunys, tačiau nepasižymi superiniu greičiu ar jėga: „Tai tarsi kaimo muzikantas, kuris sugeba griežti įvairiausiais instrumentais“, - šmaikštų palyginimą pateikė pašnekovas. Savo ruožtu belgų aviganis, kinologo teigimu, daug greitesnis, judresnis: „Jeigu prilygintume automobilių klasei, vokiečių aviganis būtų kaip „Mercedes“, o belgų – kaip „Ferrari“, - juokavo A. Zaleckas.