Išvardijo tris ydas
R. Kuodžio teigimu, bene daugiausiai klausimų šiuo metu kelia valstybės skiriamos kompensacijos tiems, kas jau yra pradėję įgyvendinti investicinius renovacijos projektus.
„Tenka bendrauti su daug namų bendrijų vadovų, paprastų žmonių, kurie tais dalykais domisi. Faktinė schema yra toli gražu nuo idealo. Kokios pagrindinės problemos? Pirmas dalykas, skiriasi konkretaus renovacijos projekto socialiniai kaštai ir privatūs kaštai dėl to, kad valdžia šiuo metu duoda 40 proc. projekto kainos kompensaciją. Jūs galite savęs paklausti, kokią mašiną jūs pirktumėte, jeigu valdžia jums 40 proc. kompensuotų. Jūs greičiausiai pirktumėte brangią, neekonomišką. Panašiai yra ir su renovacija“, - konferencijoje sakė R. Kuodis.
„Mano siūlytame projekte būtų valstybė versus rangovai, t. y. profas prieš profą. Dabar palikti nieko nesuvokiantys pensininkai prieš profus. Čia yra bėda, kad profai pradeda maustyti tuos pensininkus“, - teigė R. Kuodis.
Trečioji įvardyta renovacijos yda – kiekvienam daugiabučiui rengiami individualūs renovacijos projektai.
„Akivaizdu, kad turint krūvas tipinių namų, reikia turėti ir tipinius projektus, gerai išmąstytus, išskaičiuotus, o ne individualius, kur neaišku, kaip jie gimsta, kas ten juos konkrečiai sudaro. Tai, žinoma, yra susiję su tuo klausimu, kiek turime turėti demokratijos šitame procese“, - kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, klausimų kelia ir leidimas žmonėms patiems spręsti ir balsuoti, ar bus šildomos sienos, ar ne, ar reikia vėdinimo ir kitus techninius dalykus.
Sako, kad modelis yra, bet juo nesivadovaujama
R. Kuodis sako ne kartą teikęs pasiūlymus Vyriausybei, kokie turėtų būti optimalūs renovacijos projektai, tačiau į juos neatsižvelgta.
„Būtų gerai, kad prieš prasidedant masinei renovacijai, šitos klaidos būtų ištaisytos ir projektai būtų iš tikro optimalūs. Kas yra optimalus projektas? Detalų aprašymą galite rasti mano puslapyje, ten yra pavyzdys taikomosios kaštų ir naudos analizės. Daug metų bandau įteisinti jį kaip sprendimų priėmimo filtrą, bet Vyriausybėje niekas kol kas to nedaro. Deja, tuo mes skiriamės nuo civilizuotų kitų šalių. Realiai optimalios renovacijos skaičiavimai turi atsakyti į klausimus, ar šiltinti sienas ar ne. Akivaizdu, kad tai yra tiesioginis interesų konfliktas, nes sienų šiltinimas yra pats brangiausias projekto elementas, kuris turi pakankamai mažą efektyvumą šilumos sutaupymo prasme, bet jis patrauklus rangovams, nes darbo daug ir kainuoja daug“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, kad renovacija atsipirktų, privalu užtikrinti, kad ji nebūtų labai brangi. „Reikia sustoti ten, kur nauda pradeda būti mažesnė už ribinius kaštus“, - sakė R. Kuodis.
Įtikinėti nebereikia, reikia nesusikompromituoti
„Mūsų „arkliukas“ (renovacija - red. past.), tikiuosi, niekada nepavirs Trojos arkliu. Lūžis įvyko 2013 metais ir dideliu tempu vystosi toliau. Manome, kad per šiuos metus renovuojamų namų skaičius pasieks 1000”, - sakė aplinkos ministras.
K. Trečiokas pabrėžė, kad šiuo metu problema yra jau ne įtikinti gyventojus, kad reikia renovuoti senus daugiabučius, bet užtikrinti, kad procesas neužsitęstų labai ilgai ir nebūtų kompromituojamas.
Ministerijos duomenimis, nuo 2013 m. jau yra užbaigta 200 renovacijos projektų, kurių vertė siekia beveik 50 mln. eurų. Planuojama, kad šiemet investicijos sieks 240 mln. eurų.
