Vieni - įsipainioję tinkluose, kiti - nušauti
Jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Arūnas Grušas apie ruonius kalba niūriai.
„Situacija nekokia. Vakar kalbėjau ir su kolegom lenkais. Nuo sausio pradžios iki liepos pradžios, radom 20 lavonų (ruonių, - red. past.). Didžioji dauguma jų, ir mano paskutiniai apžiūrėti ruoniai, kritę ne sava mirtim. Kitaip tariant, tai žmogaus faktorius.
Tas ruonis, dėl kurio klausiate – akivaizdžiai pasismaugęs žvejų tinkle. Tai jauna, 1-2 metų patelė. Kiti du paskutiniai mano apžiūrėti ruoniai – akivaizdžiai matosi šautinės žaizdos, jie nušauti. Jie žiauriai naikinami. Kalbėjom su lenkais, svarstėm – gal švedai juos medžioja? Bet greičiausiai medžiotų stambiuosius, o tie, kuriuos radau – nedideli, 3-4 metų patelės“, - kalbėjo A. Grušas.
Biologas primena, jog 20 kritusių ruonių – nebūtinai „lietuviški“. Jie gali būti jūros atnešti ir iš kitų šalių. Tačiau ir kitose šalyse situacija prasta – štai Lenkijoje nuo metų pradžios atrasta jau 40 ruonių gaišenų. A. Grušas įsitikinęs, kad dalis žuvusių ruonių – žvejų „nuodėmės“.
Vienintelė priemonė, kuri galėtų apsaugoti ruonius nuo tokių žiaurių žūčių, būtų draudimas priekrantėje statyti žvejybinius tinklus.
Siūlymai apriboti žvejybą Baltijos jūroje Seimui nepatiko
„Taip, būtų pasielgta drastiškai. Bet pagalvokite – ruonis kitos išeities neturi. Jis negali išlipti į krantą ir paėsti žolės, jis gali maitintis tiktai žuvimi. Taigi priekrantės zona turi būti laisva nuo tinklų. Ir ne tik dėl ruonių! Kiek paukščių žūsta tuose tinkluose! Pisimenate, yra nufotografuota, kaip kelios dešimtys nuodėgulių (saugomi paukščiai, - red. past.) buvo ištrauktos negyvos su žvejų tinklu“, - baisėjosi mokslininkas.
A. Grušas mano, jog žvejai turėtų pasitraukti iki tokių vietų, kur jūra yra maždaug 40 metrų gylio. Tada ruoniai galėtų gyventi be grėsmės užsinerti sau nailoninę kilpą ant kaklo.
„Žinoma, tokiame gylyje žuvies bus mažiau. Nes visa žuvis – priekrantėje. Bet žvejai tuomet tą visą didžiąją neršiančią žuvį ir išgaudo...“, - teigė Jūrų muziejaus atstovas.
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, jog siūlymas apriboti žvejybą tinklais priekrantėje siūlyta jau du kartus – priimant Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystės įstatymus praėjusiais metais, ir šiais metais, priimant to paties įstatymo pakeitimus.
Tuomet siūlyta uždrausti žvejybą 500 metrų nuo kranto, vėliau ieškota kompromiso – 300 metrų nuo kranto.
„Tokiu būdu būtų apsaugoti ne tik ruoniai, tačiau ir įvarios migruojančios žuvų rūšys, be to, būtų geresnės sąlygos rekreacijai – plaukiojimui su tais jėgos aitvarais, kaitais“, - svarstė V. Graičiūnas.
Tačiau nė vienam iš tokių pasiūlymų Seimas nepritarė.
Norint apsaugoti, reikia pinigų kompensacijoms
„Problemų su ruoniais turi daugelis šalių. Ruoniai gadina žvejybos įrangą, ištraukia žuvį iš tinklų, tad žvejybos atitraukimas giliau į jūrą tą problemą gal kiek išspręstų, sumažintų tą įtampą tarp ruonių ir žvejų. Tačiau žvejybą jūroje reglamentuoja dabar jau Žemės ūkio ministerija. Todėl jei norėtume apsaugoti ruonius, reikėtų Žemės ūkio ministro įsakymo“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
V. Graičiūnas pasakojo, jog Gamtos tyrimų centro specialistai žvejams nemokamai išdalijo specialias priemones, kurios atbaido nuo tinklų ir paukščius, ir ruonius.
Tačiau žvejai atkirto, jog priemonių nenaudos - mat rišant prie tinklų specialias virves, sudėtingėja jų darbas.
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas teigė, jog apie žvejų atsitraukimą giliau į jūrą negali būti nė kalbos.
„Tokios galimybės nėra. Juk nėra jokio fondo, iš kurio būtų galima kompensuoti nuostolius įmonėms (žvejų verslininkų, - red. past.), kurios bankrutuos. O jei juos nuvytume nuo kranto, tai dalis tikrai bankrutuotų. Nes priekrantės zona yra labai produktyvi, o toliau tos žuvies žymiai mažiau. Tų žvejų ir taip yra sumažėję - belikę kažkur 54 iš berods 110. Žinoma tie, kurie išėjo, gavo Europos sąjungos kompensacijas. Tačiau tie, kurie liko, tkrai tikisi dirbti, tiekti šviežią žuvį, gauti už tai pelną“, - kalbėjo T. Zolubas.
Suabejojo, ar verta ruonius taip saugoti
Žuvininkystės tarnybos atstovas taip pat abejojo, ar tikrai dėl visų ruonių žūties kalti žvejai verslininkai - juk dalis šių gyvūnų atrasti su šautinėmis žaizdomis.
„Kol nėra konkrečių faktų, negalima kaltinti nei vienos, nei kitos pusės. Žinome, kad švedams ir suomiams leidžiama šaudant sumažinti ruonių populiacijas. Ten tai legaliai daroma. O jei kažkas tai daro Lietuvoje - irgi gali būti daugybė versijų. Gal tokiu būdu žvejai mėgėjai pasidaro sau „safarį“?, - svarstė pašnekovas.
Jis teigė, jog šiuo metu svarstoma apie technologines priemones, atbaidančias ruonius nuo žvejų laivų.
Specialūs įtaisai skleidžia ruoniams itin nemalonias garso bangas ir jie nesiartina prie žvejų tinklų. Tačiau Lietuvoje dar nėra tyrimų, kurie patvirtintų tokių priemonių efektyvumą.
„Pas mus šie pilkieji ruoniai įrašyti Raudonojoje knygoje. Man keistas tas faktas. Juk Lietuvoje nėra vietų, kur jie vestų jauniklius. Kiek aš žinau, artimiausias taškas, kur jie veda jauniklius yra Saremo sala. Taigi įrašyti į Raudonąją knygą individus, kurie tik retkarčiais atklysta į mūsų teritoriją - man tai atrodo keistoka“, - savo požiūrį į Lietuvoje saugomą rūšį išreiškė T. Zolubas.
