Žuvimis garsėjusi ir kvepėjusi Rusnės sala tampa tarsi negyva – joje nebeliko žvejų.
Daugelį metų gyvenu Rusnės saloje ir jos nebeatpažįstu. Tiksliau – man nebesuprantama yra tai, kaip šioje saloje šiurkščiai ignoruojami žuvininkystės interesai.
Mano nuomone, polderių sistemas Rusnės saloje eksploatuojanti bendrovė „Šilutės polderiai“ daro, ką nori ir kaip nori. Nežinia kokiais motyvais ir direktyvomis remiantis, Rusnės saloje pavasarį vanduo kanaluose buvo „išsunktas“ iki dugno.
Kanalai tapo tarsi juodomis plynėmis. Graudu buvo žiūrėti į kanalus, kur duso peržiemojusios žuvys. Jie nepasipildė ir naujomis per potvynius atplaukiančiomis žuvimis, nes potvynis šiemet saloje buvo itin mažas.
Galbūt mažas potvynis ir lėmė, kad stokodamos vandens siurblinės vis tiek jį pumpavo ir iki dugno. Galbūt potvynio vandens šalinimas iš polderių siurblinių yra tapęs vieninteliu įmonės išgyvenimo šaltiniu? Kai trūko vandens, „stengėsi“, kad tik galėtų kaip nors paimti pinigų už pumpavimą.
Iki šiol nepaskaičiuota, kokius nuostolius dėl tokio „uolumo“ patyrė žuvininkystė Rusnės saloje. Gamtosaugos institucijos tai netgi bandė nutylėti. Aš iškėliau problemą specializuotuose žuvininkystės leidiniuose.
Rusnės saloje per žuvų nerštą kanaluose niekada netrūko žuvų. Niekada nebuvo ir to, kad kanalų krantus ir dugną dengtų parudavusi vandens augalija išvaikiusi netgi paukščius. Mano nuomone, galima teigti, kad dėl polderių eksploatuotojų „uolumo“, Rusnės sala patyrė ekologinę katastrofą. Panašus ir graudus vaizdelis buvo ne kokiame nors viename kanale, bet visuose Rusnės salos polderiuose – Vorusnės, Naikupės, Rusnės ir Uostadvario.
Niekada netikėjau, kad Rusnės salos polderiuose kada nors pasigesiu žvejų mėgėjų, kurių šiaip jau visada būdavo. Rusnės saloje – tyla, nes polderių dumble ir žolėse nebuvo ko gaudyti.
Visi žvejai plūdo į Skirvytės, Atmatos upių pakrantes, aptūpė upių krantus pačiame Rusnės miestelyje.
Įvertinęs tai, ką mačiau šį pavasarį, padariau keletą išvadų. Skubiai būtina organizuoti Rusnės salos kanalų ir žiogių valymą, atkurti svarbesnes žuvų nerštavietes. Iškastą dumblą – augalinį Sapropelį su durpių mišiniu panaudoti kuro briketams gaminti, kaip tai darė mažosios Lietuvos gyventojai. Ir norėtųsi, kad tų darbų imtųsi profesionalai, kurie žino, kaip elgtis su kanalais bei juose esančia augmenija ir gyvūnija.
