Lietuvoje saulės netrūksta. Saulėtų dienų čia ne mažiau, nei Vokietijoje, o šių metų vasaros pradžia karščiu nenusileido Pietų Europos šalims. Saulės šilumą ir šviesą galime įdarbinti. Saulės kolektorių pagalba šilumą galima panaudoti karštam vandeniui ruošti bei būstui apšildyti, pasitelkus saulės modulius iš saulės spindulių galima pasigaminti elektros, dar vadinamos fotoelektra.
Nors saulės energijos įrenginiai kol kas negali visiškai pakeisti esamų būsto šildymo ar elektros tiekimo sistemų, tačiau spartesnis jų diegimas sumažins priklausomybę nuo senkančių ir kasdien brangstančių išteklių – naftos ir dujų, o tuo pačiu ir sąskaitas už karštą vandenį, šildymą, elektrą.
Alternatyvus saulės energijos naudojimas vis labiau plinta pasaulyje bei pamažu susilaukia didesnio dėmesio ir Lietuvoje.
Saulės energijos technologijos ypač populiarios Vokietijoje. Viena iš populiarumo priežasčių, pasak vokiečių specialistų, ta, kad investuoti į saulės energijos technologijas šiandien saugiau, nei laikyti indėlį banke.
Pasak Mindaugo Guzikausko įmonės Schüco partnerio Lietuvoje „KG energija“ atstovo, investicijos į naujas technologijas privačių finansinių institucijų požiūriu yra pakankamai rizikingos, tačiau investavimo į saulės šviesos energiją rizika minimali, prilygstanti bankinio indėlio rizikai, o investavimo grąža didesnė už investicinių banko indėlių palūkanas.
Saulės šilumos energija – karštam vandeniui ruošti ir būstui šildyti
Per metus žemės paviršių Lietuvoje pasiekia apie 1000 kWh/kv.m. saulės energijos. Sumaniai panaudojus šią energiją, išlaidas už būsto šildymą ir karštą vandenį galima sumažinti perpus (40-50 proc.). Naudojant saulės kolektorius geriamojo vandens pašildymui, sutaupoma iki 70 proc. metinio energijos poreikio šiltam vandeniui ruošti. Papildomai naudojama dar ir namo šildymo sistema leidžia sutaupyti iki 30 proc. šildymui skirtos energijos metinio poreikio.
Lanksčiai derinant saulės šilumos panaudojimo komponentus, parenkant tinkamus priedus galima sukurti efektyvią sistemą ir individualiems bei daugiabučiams gyvenamiesiems namams, ir viešbučiams, restoranams, ligoninėms, sveikatingumo centrams, kur karšto vandens poreikiai ir sunaudojimas yra ypač dideli.
Kuo daugiau sunaudojama vandens, tuo akivaizdesnė saulės kolektorių nauda.
Saulės kolektoriai atsiperka maždaug per trejetą metų – triskart greičiau nei trunka gamintojų jiems teikiama garantija (~ 10 metų.)
Saulės spindulius surenkančių kolektorių veikimo principas visai paprastas. Saulės energijos kolektoriuose sumontuotais vamzdeliais esantis specialus skystis, pratekėjęs pro kolektorių grandinę, sušyla ir grįžęs atgal į vandens katilą sušildo vandenį.
Jų įdiegimas taip pat nesudėtingas. Saulės energija varomos šildymo sistemos greitai ir lengvai montuojamos naujuose, senuose, taip pat renovuojamuose namuose, visiškai nepažeidžiant esamos stogo dangos ar konstrukcijų.
Saulės spindulių energija – elektros energijai pasigaminti
Ant namų ar garažų stogų bei stiklinių pastatų fasadų sumontavus saulės energijos modulius galima pasigaminti elektros (fotoelektros) savo poreikiams, o energijos perteklių parduoti elektros tinklams.
Elektros gamybos moduliai yra dviejų rūšių – kristaliniai ir plonasluoksniai.
Nedideliems, į pietų pusę nukreiptiems plokštiems stogams labiau tinkami kristaliniai moduliai.
Šiais moduliais galima padegti iki 60 proc. stogo ploto, o efektyviausias kristalinių modulių saulės spindulių absorbcijos kampas siekia 90 laipsnių.
Dideliems stogo plotams labiau tinka plonasluoksniai moduliai. Jiems nebūtina pietinė pusė. Dėl didelio, 120 laipsnių siekiančio saulės spindulių absorbcijos kampo, net ir į vakarus, rytus ar šiaurę nukreipti plonasluoksniai moduliai efektyviai panaudoja saulės šviesą. Pastovus saulės energijos kiekis gaunamas nuo ryto iki vakaro, visais metų laikais. Kaminų, mansardinių langų ar gatvių apšvietimo šešėliai nemažina šių modulių efektyvumo.
Plonasluoksnių modulių montavimas – greitas ir paprastas. Jie lengvai pritaikomi prie bet kokių stogų – plokščių ir šlaitinių, čerpinių ir dengtų banguota ar trapecine stogo danga visiškai jos nepažeisdami.
Saulės energijos įrenginių montavimas, lyginant su vėjo, geoterminėmis ir hidro technologijomis, žymiai paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. Elektrą iš saulės šviesos gaminantys plonasluoksniai ar kristaliniai moduliai atsiperka maždaug per 7 metus.
Tačiau jei atsižvelgtume į nuolat augančias naftos bei dujų kainas, saulės technologijų tobulėjimą ir ilgainiui – jų kainų mažėjimą, atsipirkimo laikotarpis dar sutrumpėtų.
Patikėkite įrengimą ir priežiūrą specialistams
Individualūs ir daugiabučiai namai, viešbučiai, mokyklos, įmonių ofisai, žemės ūkio bendrovės – sprendimų, paverčiančių saulės energiją fotoelektra ar šiluma yra jiems visiems. Tačiau įvertinti individualius energijos poreikius, parinkti tinkamą vietą, priedus (valdiklius, srovės keitiklius ir kt.), efektyviai suprojektuoti, teisingai sumontuoti bei gerai prižiūrėti gali tik specialistai.
Jei renkamės naujas, modernias technologijas, kurias įsirengiame ne vieneriems metams, kokybę ir garantijas aukoti pigumo vardan labai rizikinga. Neapdairus taupymas pirmajame etape vėliau atsieina labai brangiai. Įsigyjant saulės energijos technologijas svarbiausia įvertinti įrangos kokybę, šias įrangą montuojančių bei prižiūrinčių specialistų patikimumą bei garantinės priežiūros laiką, kuris negali būti trumpesnis nei 10 metų.
Naujoves priimame atsargiai
Sumontuotų saulės energijos įrenginių Lietuvoje kol kas mažai.
Saulės kolektorių sistemos sėkmingai veikia Kačerginės vaikų sanatorijoje (78 kv.m.), Vilniaus ir Karklės „SOS Vaikai“ namuose (atitinkamai 35 ir 20 kv.m.), taip pat daugelyje individualių pastatų.
Svarbiausios priežastys, lemiančios mažus sumontuotų saulės kolektorių plotus lyginant su kitomis Šiaurės ir Vidurio Europos šalimis – informacijos apie sistemų naudingumą trūkumas, taip pat gajus įprotis ieškoti nuolaidų ir žemesnių kainų. Kokybė prisimenama po 1–2 metų naudojimo, kada pasigendama garantinio serviso, ar susiduriama su problema, kad niekas nesiima sugedusių sistemų taisyti.
Šiuo metu Lietuvoje fotoelektrinių jėgainių nėra. Nors fotoelektos potencialas nepalyginamai didesnis už kitų atsinaujinančių energijos rūšių potencialą kartu sudėjus ir kad ji yra ekologiškiausia, jos plėtrą stabdo didžiausia instaliuoto vato kaina, kuri kol kas keletą kartų viršija įprastinės elektros energijos kainą. Šį rodiklį stengiamasi pagerinti didinant saulės elementų efektyvumą (iš to paties ploto gaunant didesnį elektros energijos kiekį) ir mažinant elemento kainą.
Valstybės dėmesys
Vilčių teikia šių metų gegužę priimtas ir LR Prezidentės pasirašytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, atveriantis galimybes ir skatinantis plačiau naudoti vietos energetinius išteklius, taip pat ir saulės energiją.
Šiuo teisės aktu Lietuva siekia įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, numatančius, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 procentus.
Lietuvai, kaip ir kitoms mažoms valstybėms, beveik neturinčioms savos naftos ir negalinčioms paveikti naftos ar dujų kainų augimo, vienintelė galimybė siekti ekonomikos vystymosi ir augimo – taupyti investuojant į taupančiąsias technologijas. Tai efektyvu. Pavyzdys – Vokietija, kurios patirtis rodo, jog per 1 metus pastato energetini efektyvumą, vien tik integruojant fotoelektros sprendimus, galima padidinti 7 proc., o naudojant saulės šilumos sistemas – iki 40 proc. Tai yra 1000 Lt. sąskaita galėtų sumažėti perpus, beveik iki 500 Lt net ir naudojant tiek pat resursų.
