Antradienį (spalio 16 d.) Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pakeitimams dėl buvusių sodybų atstatymo. Tai reiškia, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą turės sodybų buvę savininkai ir jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai.
Projektą rengusi Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė GRYNAS.lt sakė, kad peticija inicijuota po tremtinio vaiko prašymo leisti atstatyti kolūkių nugriautą jo tėvų namą, kurio vietoje šiuo metu yra žvyro karjeras.
„Per tą laiką daugiau kaip 50 metų dirbta senelių žemė apaugo mišku ir iki dabar ten nebuvo galima atstatyti sodybų. Čia aktualu politiniam kaliniams ir tremtiniams“, - apie įstatymo svarbą kalbėjo D. Bekintienė. Ji svarstė, kad šioje situacijoje teisybė turi būti atstatyta, nes, jos žodžiais tariant, „nežinau tada, dėl ko mes dirbame – dėl miškų, ar dėl žmonių“.
Miškai iškirsti nebus
Lietuvos miškų teritorija, anot Seimo narės D. Bekintienės, nėra sumažėjusi, kaip tik atvirkščiai – padidėjo. „Didžiausia problema ta, kad miškus reikia tvarkyti, valyti, retinti, o ne virkauti, kad jie nyksta“, - dėstė projektą rengusi Seimo narė.
„Nevarykite žmonių iš Lietuvos, duokime jiems įsikurti tose buvusiose sodybose savo žemėje“, - ragino D. Bekintienė.
Kiek yra gyventojų, turinčių dokumentus ir galinčių įrodyti, kad jų senelių sodybos stovėjo dabartinėje miškų teritorijoje, Seimo narė tikino, kad niekas tiksliai pasakyti negali: „Miškų savininkai sako, kad jų tikrai nebus daug. Paežerės, paupiai jau seniai išdalinti, kai žemė buvo kilnojama ir netgi tų pačių savininkų vietose jau kažkas kitas gyvena. Tikslaus skaičiaus nėra, bet šita problema egzistuoja ir žmonėms dėl to skauda“.
Anot D. Bekintienės, miškai dėl sodybų nebus iškirsti, nes namui reikia ne tiek ir daug vietos. „Kas geriau savo nuosavybę prižiūri? Ką žmogus, pasistatęs namą, parko nesutvarkys? Dabar ten esantys šabakštynai – gerai, o jeigu žmogus namą pasistatys ir sutvarkys aplinką – tai jau blogai? Aš čia nematau jokios logikos“, - kalbėjo D. Bekintienė.
Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.
Iki šiol miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti ir kt.
