Preliminariais skaičiavimais, nugaišo apie 25 000-30 000 tonų silkių, kurių vertė rinkoje apie 75,5 milijonai litų. Negyvų silkių „jūrą“ galima išvysti Islandijos vakaruose, šiaurinėje Snaefelsnes pusiasalio dalyje esančiame mažame fiorde.

Biologas Robertas Arnar Stefansonas paskaičiavo, kad ant kranto guli apie 7 000 tonų negyvų silkių, o dauguma nugaišusių yra fiordo apačioje.

Toks atvejis, kai nugaišo panašus skaičius žuvų, jau buvo užfiksuotas gruodžio mėnesį. Spėjama, kad žuvų gaišimą galėjo sukelti 2004 metais netoliese pastatytas sąvartynas bei tiltas per fiordą. Statiniai ir jų statyba galėjo įtakoti deguonies trūkumą, dėl kurio išgaišo tonos silkių.

Kadangi masinis žuvų gaišimas kenkia ne tik ekosistemai, bet ir šalies ekonomikai, Islandijos Vyriausybė sutiko skirti lėšų padėties stebėjimui bei brangiems priežasčių išaiškinimo tyrimams, kuriuos jau pradėjo vykdyti Islandijos Jūrinių tyrimų institutas.

Netoliese esančio Grundarfjorouro moksleiviai suskubo uždarbiauti: jie jau surinko apie 25-30 tonų nugaišusių silkių ir ketina jas parduoti kaip pašarą gyvuliams. Likusi silkė, Islandijos Aplinkos agentūros bei Vakarų Islandijos istorijos centro sprendimu, bus palikta natūraliai suirti pakrantėse. Tam prieštarauja vietos gyventojai, nes jau dabar artimiausiuose kaimeliuose ir miesteliuose  jaučiamas pūvančios žuvies kvapas.

Žvejybos pramonė yra pagrindinė Islandijos ekonomikos dalis, sudaranti maždaug pusę viso šalies eksporto, todėl bus bet kokiomis priemonėmis siekiama išvengti tokios nelaimės pasikartojimo.