Paukščių išsaugojimu besirūpinančios organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, iš 1 300 rūšių paukščių kas aštuntam gresia išnykimas. Ir padėtis vis prastėja.

Šiaurės Amerikos grūdais turtingame regione pievų paukščiams, kaip antai, pieviniams tupialams, gresia išnykimas. Europoje ir Šiaurės Amerikoje išnykimas gresia čiurliams ir kregždėms.

Visoje Afrikoje mažėja erelių, grifų ir kitų plėšriųjų paukščių.
Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nyksta laibasnapių narūnėlių, mormonų ir kitokių jūrinių paukščių kolonijos, Vakarų pusrutulyje mažėja sausumoje gyvenančių paukščių, pavyzdžiui, islandinių bėgikų.
Citata
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad plėšriųjų paukščių Pietų Karolinoje organizme tebėra DDT ir kitų pesticidų liekanų, o tai rodo, kad per 40 pastarųjų metų pesticidų naudojimas ne itin sumažėjo.

Migruojantiems paukščiams, kuriems svarbi Azijos Geltonoji jūra, – krantiniams tilvikams, girnovėms, pelikanams ir gandrams irgi gresia išnykimas. Australijos ir Pietų Amerikos papūgoms atėjo sunkūs laikai, kai kurios Antarktidos pingvinų rūšys badauja.

Daugelis rūšių ėmė nykti, nes sumažėjo jų gyvenamų vietų – pelkių, upių, miškų, lygumų, sumažėjo ir lesalo. Šiais laikais paukščiai vis dažniau mums „praneša“ apie didėjančią grėsmę ir žmogaus sveikatai.
Iš paukščių ląstelių tyrimų mokslininkai iššifravo vis stiprėjančius pavojaus signalus iš viso pasaulio ekosistemų.

Galbūt sunku patikėti, bet Europoje grėsmė išnykti kyla kregždėms

Kaip kanarėlės iš pasakų, kurias kažkada angliakasiai paleisdavo į kasyklas, kad patikrintų, ar ten nėra nuodingų dujų, paukščiai siunčia stipriausių signalų, kad toksinės medžiagos gali būti kenksmingos ir žmonėms.

Ar DDT vis dar naudojamas?

Rachel Carson buvo pirmoji ir šioje srityje garsiausia mokslininkė, įžvelgusi ryšį tarp paukščių ir žmonių likimo. Sunerimusi, kad vis sparčiau nyksta plėšrieji paukščiai ir paukščiai giesmininkai, ji ėmė tirti pesticido DDT poveikį. Tai buvo pirmas sintetinis pesticidas, po Antrojo pasaulinio karo pradėtas plačiai naudoti naikinant uodus ir kitus vabzdžius.

Jos 1962 m. išleistoje knygoje „Tylus pavasaris“ („Silent Spring“, - angl.) buvo aprašyta, kaip DDT per maisto grandines patenka per vabzdžius į juos sulesusių paukščių organizmus, kaupiasi audiniuose, organuose, riebaliniuose plėšrūnų – sakalų, erelių žuvininkų, erelių ir pelikanų sluoksniuose.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, iki 1972-ųjų DDT naudojimas buvo užraustas JAV, galiausiai ir visame pasaulyje, išskyrus šalis, kuriose siaučia maliarija, daugiausia – Afrikoje.
Baltarusijoje tvarkomi DDT pesticidai

Visgi DDT padariniai liko. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad plėšriųjų paukščių Pietų Karolinoje organizme tebėra DDT ir kitų pesticidų liekanų, o tai rodo, kad per 40 pastarųjų metų pesticidų naudojimas ne itin sumažėjo.

Pažeista dauginimosi sistema

Kaip minėta, iš 1 300 paukščių rūšių visame pasaulyje kas aštuntam gresia išnykimas. Mičigano valstijoje, mažame Sent Luiso mietelyje prie senos chemikalų gamyklos liepsnelės vis dar krenta negyvos, apsinuodijusios pesticidu DDT.
Citata
Paukščių organizmuose taip pat kaupiasi ir baldų bei elektronikos gamybai naudojamos bromuotos cheminės medžiagos.
Po knygos „Tylus pavasaris“ pasirodymo atlikta tikslesnių biocheminių analizių. Daugumą tyrimų atliko kanadietis toksikologas Glenas Foxas, daugelis jų buvo atlikta prie Didžiųjų ežerų (ežerų grupė JAV ir Kanadoje).
Europoje pirmiausia nyksta plėšrūs paukščiai. Sakalai - vieni iš jų
G. Foxas praėjo tirti žuvėdras ir kitus žuvimi mintančius paukščius. Jis aptiko didelį kiekį organinių junginių ir teršalų – polichlorintų bifenilų (PCB) ežeruose ir išsiaiškino, kad paukščių skydliaukės yra padidėjusios ir gamina mažiau hormonų. Mitybos grandinėse besikaupiantys chemikalai – DDT, PCB 1978 m. buvo uždrausti JAV, paskui ir kitose pasaulio šalyse.
Citata
Ekotoksikologoės Christy Morrissey teigimu, „paukščiai gali daug pasakyti apie tai, kas vyksta aplink mus ir ko mes nematome“.

Iki devinto dešimtmečio pabaigos buvo atlikta tiek tyrimų apie chemikalus Didžiuosiuose ežeruose, kad zoologas Theo Colbornas, o paskui ir gamtosaugos organizacija „World Wildlife Fund“ nutarė apžvelgti tyrimus ir pamėginti suvokti tendencijas.

Rezultatai apstulbino: nyko 16 ar 17 Didžiųjų ežerų plėšriųjų paukščių rūšių, nes buvo padaryta žala jų endokrininei sistemai, atsakingai už hormonus ir dauginimąsi. Žalą padarė chemikalai vandenyje ir žuvyse. 

Kokią žinią mums nori perduoti paukščiai?

Tyrimai parodė, kad tokie patys chemikalai gali išderinti ir žmonių hormonus. Nėščia moteris perduoda tokią taršą įsčiose esančiam kūdikiui, o ši, kaip įrodė tyrimai, trikdo kūdikio smegenų, reprodukcinės sistemos ir imuniteto vystymąsi, todėl vaikai gimsta mažiau protiškai pajėgūs, turi elgesio sutrikimų, vėliau – problemų dėl vaisingumo.

Dalis tyrimų parodė, jog dėl žalos endokrininei sistemai vėliau didėja prostatos, krūties ir kitų ligų rizika, netgi galimi genetiniai pokyčiai bei padariniai netgi anūkams ir proanūkiams.
Taigi paukščiai, galima sakyti, siunčia žmonėms signalus apie grėsmę sveikatai.
Žuvimis mintantys paukščiai gauna visą jose susikaupusią taršą. Juodoji žuvėdra

Ekotoksikologoės Christy Morrissey teigimu, „paukščiai gali daug pasakyti apie tai, kas vyksta aplink mus ir ko mes nematome“.

Kaip rodo tyrimai, paukščių organizmai užteršti naujais chemikalais – perfluorocheminėmis medžiagomis (PFG), kurios naudojamos tefloninių ir nesitepančių paviršių gamybai. Paukščių organizmuose taip pat kaupiasi ir baldų bei elektronikos gamybai naudojamos bromuotos cheminės medžiagos.

Pavyzdžiui, Švedijoje, ornitologai aiškinasi, kodėl jūrinių erelių Baltijos jūros pakrantėje, kurie praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį stipriai nukentėjo nuo DDT ir PCB, vėl suplonėjo kiaušinių lukštai ir deformavosi embrionai.