Visame pasaulyje ryški tendencija, kad gyventojai koncentruojasi miestuose, nors svajonėse greičiausiai stengiasi iš jų ištrūkti. Tai ką matome ar girdime, kas mus supa mūsų gyvenamojoje aplinkoje mieste, tampa vis mažiau ir mažiau asmeniniu, vis daugiau visuomeniniu, bendruomeniniu reikalu. Gyvename „tankiau“, todėl bet kurio žmogaus elgesys daro tiesioginę ar netesioginę įtaką aibei kitų piliečių.

Vis labiau bet kurio žmogaus elgesys daro tiesioginę ar netesioginę įtaką aibei kitų piliečių.

Ar kada teko tapti triukšmo įkaitais?

O dabar konkrečiau: ar teko kam iš jūsų neužmigti naktį, kai po daugiabučio langais iki paryčių visom įmanomom melodijom žviegė automobilio signalizacija? Ta melodija įsirėš atmintin ilgesniam laikui, nei kokio „Nokia“, „iPhone“, kasdien pasisveikinančio „Windows“, ar atsisveikinančio „Skype“.

Kokios tai signalizacijos? Dažniausiai nesertifikuotos ES, nelegalios, suveikiančios net nuo drėgmės ar temperatūros pokyčių, vėjo gūsio, ar pro šalį prabėgusio katino.

O ar teko girdėti pirmą, antrą valandą nakties naktinių miesto „lenktynininkų“ siautėjimą didmiesčio vidury? Ankščiau jie buvo vadinami „kelių ereliais“ ,dabar jau sutartinai - „kelių gaideliais“. Specifinis tiesioginio išmetimo duslintuvų baubimas sklinda per kelis kvartalus. Tai ir „karas keliuose“, ir ekologinė problema.

Kiek visi pamename pagal įstatymus mieste greitis ribojamas 50 km/val. ir, beje, nepriklausomai nuo paros laiko, ar ne taip? Kažkam įstatymai negalioja?

Tas pats su „britvų“ lenktynėm mieste. Pagal pavarų perjunginėjimo garsą ir intensyvų zvimbimą , net nematant, vien iš garso galima spėti, kad jos skrieja gerokai virš 100 km/val.
Autorius
Akivaizdžiai triukšmingi neleistini viešajam transporto eismui išmetimo bakeliai styro iš tiuninguotų „sportinių“ aumomobilių, o tai akivaizdus matomas ir juolab girdimas konstrukcinis pakeitimas, didinantis triukšmingumą. Tai- nelegalu.

Jei potencialus tokio motociklo pirkėjas žinotų, jog mieste teks kaip ir visiems vairuotojams laikytis KET, koks kvailys pirktų „britvą“!? Galite įsivaizduoti lenktyninį „YAMAHA“ užgulusį, kombinezonu apsitempusį vyruką, važiuojantį mieste 50 kilometrų per valandą greičiu?

O gal, jei realiai „galiotų“ KET- sustotų „britvų“ prekyba? Štai čia gal ir slypi palaidos balos šaknys.

„Kietas“ triukšmingas duslintuvas - nelegalu

O gal jums nusišypsojo likimas ir jūs turite kaimyną baikerį, kuris po kiekvienos motociklo privalomosios techninės apžiūros išsilupinėja duslintuvų konstrukciją, kad skambėtų kuo triukšmingiau? Gal ir lupinėti nereikia, nes pirko specialiai „patiuninguotą“, kad triukšmingiau skambėtų?

Duslintuvas

Pasirodo, pagal ES ir net Lietuvos teisę tai grubus pažeidimas, nes visų motorinių transporto priemonių triukšmingumas privalo neviršyti jų ES sertifikatuose nurodytos ribos. Ir ne tik techninės apžiūros atlikimo dieną, bet ir visomis likusiomis metų dienomis. Tai liečia ir automobilius ir motociklus. Tokia transporto priemonė gali būti patikrinta kelyje ir policijai visai nerūpės jūsų galiojantis techninės apžiūros talonas. Gausite baudą, o antrą kartą - žymiai didesnę.

Gal kam bus įdomu, jog pirmasis triukšmingų automobilių tramdymo reidas įvyko Klaipėdoje 2008 metais rudenį po to dar keli, bet iš esmės juose buvo taikoma ydingai iškreipta metodika. Vilniuje analogiški reidai bandyti daryti tik po metų.

Šio reido TV reportažą galite susirasti internete, paieškoje įvedę žodžius: „Automobilių triukšmo matavimo reidas.“
Autorius
Ar turi teisę keli procentai triukšmo fanų primesti visiems likusiems šalies gyventojams agresyvų, įkyrų triukšmingą foną, kuriame prieš savo norą būsime priversti gyventi? Ką veikia tokiems dalykams pažaboti skirtos struktūros?

Atrodo, šaunu, valdžia rūpinasi, bet iš esmės reidai buvo sužlugdyti ir diskredituota pati tikrinimo kelyje idėja, nes buvo taikyta iškreipta metodika.
Išeidavo taip, jog pagal ES normas nelegalus, per triukšmingas automobilis, pagal lietuvišką matavimo metodiką tapdavo netriukšmingas ir legalus.

Tikroji įstatymo esmė ir raidė yra štai kokia: transporto priemonių atitikimas triukšmo normoms tikrinamas pagal transporto priemonės gamintojo reglamentuotus triukšmo duomenis stovinčiai transporto priemonei, jiems nesant- turi būti tikrinama pagal 2008 m. Susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo“ reglamentuotas leidžiamas triukšmo lygio ribas.

Kas tie gamintojo reglamentuoti triukšmo duomenys, kur jie yra? Tai transporto priemonės tipo atitikimo sertifikato liudijimas (angl.-certificate of conformity CoC) ir jame yra tie duomenys.

Taigi konkretaus automobilio triukšmas privalo neviršyti jo ES sertifikate nurodytos ribos, pvz. 83Db.(A) prie 4350 variklio sūkių per minutę, o jei nėra tokių duomenų, tik tada naudojama ta lentelė, apie kurią kalbama minėtame reportaže.

Nelegali prekyba triukšmą padidinančiomis dalimis

Susisiekimo ministerija jau daug metų renka ir niekaip nesurenka reikiamų duomenų, o techninės apžiūros centrai matuoja be duomenų su pačios ministerijos sukurta minėta lentele, kuri žymiai liberalesnė už ES sertifikatų duomenis. ES šalis narė negali to daryti.

Kur gi tokių keistų nesusipratimų priežastis? Bet kokia efektyvesnė automonstru kontolė mažintų patrauklumą tapti „miesto lenktynininku“, geriausiu autoverslo parduotuvių klientu ir nemokamu šios ideologijos propaguotoju.
Baikerių sezono uždarymas Kaune

Dar nesenais duomenimis, nė vieno Lietuvos miesto, įskaitant ir sostinę policija neturėjo, o gal ir dabar neturi triukšmingumui išmatuoti reikalingų matavimo prietaisų, nors nereikia nė to - akivaizdžiai triukšmingi neleistini viešajam transporto eismui išmetimo bakeliai styro iš tiuninguotų „sportinių“ aumomobilių, o tai akivaizdus matomas ir juolab girdimas konstrukcinis pakeitimas, didinantis triukšmingumą. Tai nelegalu.

Nelegali prekyba tokiais duslintuvais, be jokių ES sertifikatų ir privalomo žymėjimo, kad jie skirti ne viešajam eismui klesti didžiojoje dalyje didžiųjų autodalių prekybos tinklų parduotuvių. Tai nelegalu.
Citata
Paradoksas - visas pasaulis kalba apie ekologiją, stengiasi diegti tyliąsias technologijas ir milijardinės triukšmo prevencijos programos yra skiriamos mažinti transporto triukšmingumą, o čia - še kad nori: kuo triukšmingesnis, tuo „kiečiau“!

Paklausus parduotuvės vadybininko, ar nebus problemų su tokiu duslintuvu techninės apžiūros metu, jis tik išpučia akis: „Niekam jokių problemų - visi važinėja“.

Vis kartojama, jog motociklas - ekologiška transporto priemonė. Ar tikrai?
Vienas toks pertvarkytas motociklas ir agresyvi važiavimo maniera, sukelia keliskart daugiau triukšmo nei keliolika „fūrų“, vežancių šimtus tonų krovinių.

Triukšmas kenkia kiekvieno iš mūsų sveikatai

Kai į Lietuvos uostą Klaipėdą įplaukia transatlantinis kruizinis laivas „Constellation“, savo gabaritais primenantis plaukiantį miestą su nenusakomo galingumo varikliais apie tai parašo laikraščiai, bet variklių garso mažai girdisi. O jei važiuoja vienas žmogus ir gal šeši buteliukai alaus ant prabangaus motociklo - girdi pusė miesto.

Pagal poveikį žmogui ir gamtai, įvertinus visiškai neproporcingą triukšmą, triukšmingas motociklas yra pati neekologiškiausia transporto priemonė. Tegul pabando kas įrodyti kitaip. Pavasarį net draudžiama miškus pjauti, kad nebūtų trikdomi perintys paukščiai, bet užteks vieno baikerio, kad sparnuota patelė gautų „emocinį persileidimą“...

Paradoksas - visas pasaulis kalba apie ekologiją, stengiasi diegti tyliąsias technologijas, milijardais finansuojamos triukšmo prevencijos programos yra skiriamos mažinti transporto triukšmingumą, o čia - še kad nori: kuo triukšmingesnis, tuo „kiečiau“!

Triukšmas- tai tarsi liga, griaunanti tavo, mano, mūsų pačių ir mūsų vaikų nervų sistemą, imunitetą,. Kaip įvardintumėt žmones, kurie sąmoningai dideliais mąstais gadina tautiečių sveikatą? Žemo dažnio triukšmo, kuris įveikė visas kliūtis kokio kilometro atstumu, kol atkeliavo iki jūsų ausų, nesulaikys jokios primityvios apsaugos priemonės.

Ar turi teisę keli procentai triukšmo fanų primesti visiems likusiems šalies gyventojams agresyvų, įkyrų triukšmingą foną, kuriame priversti gyventi? Kas gins visus likusius gyventojus nuo triukšmo?

Ką veikia tokiems dalykams pažaboti skirtos struktūros? Kodėl nesiseka su triukšmo prevencija - gal dėl to, kad nesiseka ir su karo keliuose problema?

Įdomu, kiek lenktynių fanų ir autosporto ir su autoverslu susijusių žmonių darbuojasi ministerijose, kurios lyg ir atsakingos už taiką keliuose ir triukšmo prevenciją, už pačią politiką ir veiksmų kontrolę.

Kiek tiesos yra šioje išdėstytoje hipotezėje spręsti jums, kaip ir apsispręsti ar norime gyventi akustinio pragaro prieangyje.