Skalūninių dujų gavybos technologija pasaulyje vertinama nevienodai. Prancūzija kategoriškai atsisakė vykdyti aplinkai pavojingus uolienų plėšymo darbus, tuo tarpu JAV, Didžioji Britanija ir Lenkija juos jau vykdo. Šiuo dujų gavybos būdu susidomėjo ir Lietuva. Skalūninių dujų žvalgyba turėtų prasidėti jau kitąmet.
Skalūnų dujų telkinius, glūdinčius 1-4 km gylyje, padeda pasiekti horizontalaus gręžimo ir hidraulinio uolienų plėšymo (vandens, smėlio ir apie 500 pavadinimų cheminių junginių pumpavimo į kietas uolienas) technologijos. Kiekvienas gręžinys per savo gyvavimo laiką „išspjauna“ vidutiniškai apie 4 mln. litrų toksiško skysčio, kuris, įvykus atsitiktiniam išsiliejimui, negrįžtamai užteršia aplinką.
ES šalys narės aktyviai diskutuoja dėl netradicinių gamtinių dujų gavybos galimybių Europoje. Didesnis nei JAV dėmesys gamtosaugai gali nulemti ir šių gavybos būdų įtraukimą į „juodąjį sąrašą“. Tačiau, net jei ES atsisakytų šios aplinkai pavojingos energetinės nepriklausomybės, JAV kompanijos galės investuoti Kinijoje, kuri nelinkusi kreipti daug dėmesio į aplinkosaugą.
Kol kas tik Lenkija ir Didžioji Britanija savo teritorijose atlieka skalūnų uolienų hidraulinį plėšymą, tačiau nemažai valstybių yra susidomėjusios: Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Rumunija, Lietuva, Danija, Švedija, Vengrija.
Prancūzija, po kuria slypi vienas didžiausių skalūnų dujų telkinių žemyne, jau paskelbė moratoriumą šio iškastinio kuro gavybai. Jos pavyzdžiu pasekė ir kita gamtinių iškasenų turtinga valstybė – Pietų Afrika, o Didžiosios Britanijos žaliųjų judėjimas „Frack Off“ privertė uždaryti keletą gręžinių šioje šalyje.
Kaip GRYNAS.lt sakė Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėjas Giedrius Giparas, ministerijos specialistai dalyvauja Europos komisijos aplinkos apsaugos generalinio direktorato techninėje darbo grupėje, kuri nagrinėja netradicinių angliavandenilių išteklių (skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos procesus aplinkos apsaugos aspektu. „2012 m. sausio 27 d. Briuselyje įvyko pirmasis šios darbo grupės posėdis, jame dalyvavo 20 ES šalių atstovų. Konstatuota, kad kuo skubiau turi būti parengta detali studija, įvertinanti potencialią riziką žmonių sveikatai bei aplinkai, nurodanti tarptautinių direktyvų spragas netradicinio iškastinio kuro gavybos atžvilgiu. Š.m. rugsėjį studija buvo pristatyta, o kitame posėdyje bus svarstomas būtinumas parengti naujus teisės aktus, reglamentuojančius tokio pobūdžio veiklą“ – teigia jis.
Studijoje analizuotas galimas poveikis aplinkai skirtingais projekto vystymo etapais, esant vienam gręžiniui ir jų grupei: gręžybos aikštelės vietos žvalgyba ir paruošimas; aikštelės įrengimas, gręžyba; hidraulinis uolienų plėšymas; galutinis gręžinio įrengimas; gamtinių dujų gavyba; išeksploatuotos aikštelės sutvarkymas.
Dėmesys atkreipiamas į šias, žymiai didesnes, palyginus su tradicinio iškastinio kuro eksploatacija, rizikas:
- naudojamas gerokai didesnis cheminių junginių skaičius bei vandens kiekis
- sudėtinga užtikrinti gręžinio eksploatavimo saugą, kad nebūtų užteršti gruntiniai ar požeminio geriamo vandens šaltiniai
- sudėtinga be pasekmių, tinkamai sutvarkyti aplinkai kenksmingas atliekas
- būtina tinkamai ištirti geologinę aplinką, įvertinti uolienų plėšymui naudojamo tirpalo ilgalaikį poveikį šioms požeminėms struktūroms (Didžiojoje Britanijoje dėl išeksploatuotų ertmių įgriuvimo, kilo žemės drebėjimai iki 3 balų pagal Richterio skalę)
- būtina vietoje šiuo metu gręžyboje naudojamų pavojingų cheminių junginių ieškoti žalesnių alternatyvų (JAV šiuo metu eksperimentuoja su propano dujomis)
- reikšminga įtaka gavybos regiono eismo intensyvumui gabenant įrangą į ir iš gręžybos vietos
- didesnės teritorijos poreikis. Vienai aikštelei reikia apie 3,6 ha ploto.
Lietuva – tarp pirmaujančių
Anot Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėjo G. Giparo, atskirų ES ir kitų valstybių sprendimus dėl skalūnų dujų sektoriaus vystymo priima tų šalių vyriausybės ir tokios veiklos plėtojimu domisi ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, Danija.
2011 m. JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) raporte pažymima, kad Lietuvoje galėtų būti apie 480 mlrd. kub. m skalūnų dujų, iš kurių galima išgauti apie 100 mlrd. kub. m (Lietuvos geologijos tarnybos vertinimu – 60–70 mlrd. kub. m).
Rugsėjo 14 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos pranešimas apie angliavandenilių išteklių naudojimo (paieškos, žvalgybos ir gavybos) konkursą Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose buvo paskelbtas ES oficialiajame leidinyje. 2012 m. birželio 25 d. – 2013 m. sausio 14 d. vykstančio konkurso laimėtojas padės įvertinti skalūnų dujų ir/arba naftos išteklius minėtuose plotuose.
„Labai atsargiai vertinant skaičius, gręžinys kainuotų maždaug 4–5 mln. JAV dolerių, tad visi tyrimai atsieitų apie 250 mln. JAV dolerių (daugiau nei pusė milijardo litų)“, – anksčiau žiniasklaidai teigė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tiesa, didžiosios kompanijos bus pasiryžusios investuoti tik esant aiškiems abipusiams – tiek valstybės, tiek gavybos kompanijų – finansiniams įsipareigojimams.
Kas plėšys Lietuvos gelmes?
Laukti lieka nedaug - kai 2013 m. sausio 14 d. pasibaigs tarptautinis konkursas, sužinosime dalyvavusiųjų kompanijų pavadinimus ir nugalėjusiųjų pasiūlymą. Verta paminėti, kad įmonė „Minijos nafta“ šių metų gegužę tapo pirmąja, pradėjusia žvalgymus savo eksploatuojamuose plotuose, tiesa, labiau ieškant skalūnų naftos, o ne skalūnų dujų.
Taip pat akivaizdu, kad konkurse dalyvauja Lenkijos naftos bendrovė „Grupa Lotos“, Lietuvoje per susijusias bendroves valdanti AB „Geonafta“ ir amerikiečių milžinas „Chevron“, dar pernai paėmęs bandinių pavyzdžius. Pastebėtina, kad dėl sukeltų ekologinių katastrofų ši kompanija skolinga milijardines sumas Ekvadorui, Brazilijai, Angolai ir t.t. „Chevron“ leidimą užsiimti skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba šiemet panaikino Bulgarija, protestai vyksta Rumunijoje, Afrikos valstybėse. Ši kompanija, kaip ir „Exxon Mobil“, „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ bei „PKN Orlen“ turi licenciją skalūnų dujų gavybai kaimyninėje Lenkijoje, kurią jau supurtė korupcijos skandalas - šalies vidaus saugumo agentūra šiemet apklausai sulaikė 7 asmenis, kurie gali būti susiję su neteisėtų licencijų skalūnų dujų paieškai Lenkijoje išdavimu. Skaičiuojama, kad kaimyninėje šalyje esančių skalūnų dujų kiekio gali pakakti trims šimtams metų.
Kiek gali kainuoti energetinė nepriklausomybė? Ir ar jos kaina nepasirodys per didelė? Į šį klausimą jau bando atsakyti dokumentinis Josh Fox (JAV) filmas „Gasland“, kuris 2010 m. buvo pripažintas geriausiu JAV dokumentiniu filmu:
