Kodėl reikia padėti močiutei, auginančiai ropes
Posėdžio metu buvo svarstomas Sodų bendrijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame daugiausiai klausimų sukėlė 28 straipsnis. Jame siūloma, kad valstybė ir savivaldybės turėtų remti sodų bendrijas visiškai arba iš dalies apmokėdamos elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sistemų įrengimo, priežiūros bei atnaujimo išlaidas ir tam lėšų numatytų tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Anot parlamentaro, sodai nuo sovietinių laikų jau tapę gyvenamaisiais rajonais. Nepatingėjęs A. Salamakinas tikino pats apvažiavęs kelias sodų bendrijas ir įsitikinęs, kad namai nepaiso 8 metrų aukščio reikalavimo, nesutvarkytas nei vandentiekis, nei fekalijų sistemos, nėra normalių privažiavimų.
„Chaosas! Ar neįmanoma įstatymą padaryti žmogišku veidu, jeigu tokia yra realybė? Naikiname tokią sodų bendriją, kuri yra miestų teritorijose, įteisiname ją kaip gyvenamąjį kvartalą, tada galima naudoti europines lėšas, galima padaryti nuotekų sistemas“, - siūlė komiteto pirmininkas.
Mato dvi problemas
Savo ruožtu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas Mitrulevičius posėdžio metu pripažino pats sulaukiantis sodų bendrijų pirmininkų vizitų su įvairiausiais prašymais spręsti esamas problemas. Svarbiausiomis jis įvardija dvi.
Kita – sodų bendrijos yra išaugę iš savo ribų ir susiformavę gyvenamos teritorijos – kvartalai. Reikia iš sodų bendrijos formos pereiti į kitą. Koks skirtumas – ar aš auginu gyvenvietėje prie savo namo daržoves ir vaisius, ar tai daro žmogus sodų bendrijoje irgi prie savo namelio? Jeigu išsispręstų sodų bendrijų transformacija į kitą būvį, atsirastų galimybė panaudoti europines lėšas savivaldybėms infrastruktūros sutvarkymui“, - posėdžio metu kalbėjo A. Mitrulevičius.
Kai kam tektų atiduoti pusę sklypo
Seimūnų pasiūlymai keisti sodų bendrijų statusą papiktino Kauno susivienijimą „Sodai“ atstovaujantį pirmininką Vladislovą Butkevičių. Vyras stebėjosi, kaip tokius klausimus galima svarstyti nepasikvietus platesnio rato sodų bendrijų atstovų.
„Sutikčiau dėl 28 straipsnio, kad dar reikėtų pasižiūrėti, ar būtinas rėmimas – ar savivaldybės turi remti sodininkų bendrijas. […] Ar bendrijas likviduoti? Atleiskite, kaip mes galime tai nuspręsti...Tai yra juridiniai asmenys, steigėjai yra patys sodininkai. Respublikoje yra 1800 sodų bendrijų, dalyvauja įvairioje veikloje apie 1400, yra 400 sodų bendrijų, kurios nemoka valstybei jokių mokesčių - va jų veiklą galima būtų likviduoti ar išregistruoti”, - aiškino V. Butkevičius.
„Darėme konferenciją ir paprašėme, kad Vilniaus miesto valdžia pasakytų, kokia yra Vilniaus miesto sodininkų bendrijų perspektyva. Miesto architektas skaitė pranešimą ir pasakė: mieli, pirmininkai, jeigu jūs su sodininkais sutarsite, kad sodininkai savo žemes geranoriškai duos tiesti keliams, infrastruktūrai vystyti, tada sodų bendrijos bus integruotos į miestą. Jeigu tai vyktų, būtų sklypų, kuriems reikėtų beveik didesnę savo teritorijos pusę atiduoti infrastruktūros tvarkymui. Kol yra tokios salelės, mieste jos ir lieka“, - svarstė sodų bendrijų atstovas.
Jo teigimu, kiekviena sodų bendrija turi teisę pasirinkti – ar ji nori priklausyti miestui, ar ne, tai neturėtų būti daroma prievarta. Jam antrino ir kitos sodų bendrijos atstovas iš Naujosios Vilnios. Sodų bendrijos „Švietimas“ pirmininkas Vytautas Rutkauskas teigė, kad netiesa, jog bendrija negali gauti europinės paramos, ką posėdžio metu tvirtino A. Salamakinas ir jam antrino A. Mitrulevičius: „Mes, pavyzdžiui, gavome Europos Sąjungos pinigų vandentiekiui ir kanalizacijai nutiesti, taigi šiemet prasidės darbai. Apie 80 proc. žmonių sodų bendrijoje nuolat gyvena“, - tikino V. Rutkauskas.
Norima apmokestinti gyventojus, jiems nieko neduodant
Jis mena 2010 metais įvykusį susitikimą su Vilniaus miesto architektais, kurie pažymėjo, kad visi turi gyventi Vilniaus miesto pagrindinėse dalyje, o ne pakraščiuose, tam kad nereikėtų statyti mokyklų, darželių, nereikėtų galvoti apie naują infastruktūrą ir apie tai, kas gyvena pakraščiuose.
Vyras pateikia ir dar vieną pavyzdį – Juodšilius, nuo Salininkų nutolusius apie 3 km. Tenai, pirmininko teigimu, matyti, kad su Europos pagalba padaryta viskas, kas reikalinga žmogui.
„Salininkai ir aplink juos esančios bendrijos negauna nieko, nes visi gyventojų mokesčio pajamų (GPM) pinigai investuojami į Gedimino pr., apvažiavimus, tačiau tai, kas yra pakraštyje, pamirštama. Mano siūlymas - rengti referendumą ir visas pakraščiuose esančias bendrijas perkelti į Vilniaus rajoną ir pasiekti geresnių rezultatų. Pavadinti bendrijas namų valda - tai dar vienas valdininkų žingsnis, kaip apmokestinti gyventojus jiems nieko neduodant“, - savo mintimis dalijosi Ž. Valavičius.
Jo teigimu, šiuo metu bendrijų nariai investuoja savo pinigus į pagrindinių kelių remontą, ko nedaro gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose, jie taip pat nemoka už pagrindinių gatvių remontą, o sodininkų bendrijų nariai investuoja ir vykdo projektus, kurių vertės po 500 tūkst. litų.
Didės mokesčiai, kils turto vertė
Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė sodų bendrijų darinius vertino itin kritiškai. Jos teigimu, tokie sodai jau seniai nebėra sodai ir todėl jie turi persitvarkyti.
Seimo narys Raimundas Paliukas antrino kolegoms siūlydamas tokį variantą – jeigu sodų bendrijos yra miestų teritorijose – jų statusas turėtų pasikeisti į gyvenamųjų kvartalų, jeigu už miesto ribų – galėtų išlikti mėgėjiškais sodais.
„Kai sodai taps gyvenamaisiais, sodų namelis, kuris kainuoja 100 tūkst., kainuos milijonais. Bus visiškai kitas turto vertinimas. Ir žemė taps jau nebe žemės ūkio paskirties žeme, o gyvenamąja“, - aiškino parlamentarė.
Ne visi sodai gali virsti gyvenamaisiais kvartalais
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras atkreipė dėmesį, kad dauguma sodų bendrijų skaičiuoja jau dešimt ir daugiau metų. Tuo metu kai kūrėsi šie dariniai, Vilniaus miestas buvo apsisprendęs nedaryti mišrių gyvenamųjų namų ir sodininkų bendrijų kvartalų.
Savo ruožtu A. Stancikienė nebuvo linkusi nusileisti ir pareiškė, kad didžioji dalis sodų bendrijų yra sovietmečio išmislas: „Tie sodai – visiškas sovietmečio išmislas. Kai žmonėms neleido statyti gyvenamųjų namų, žmonės vos ne prievartiniu būdu buvo perkelti į miestus ir žmonių nuraminimui, žemės pakapstymui, morkytės pasodinimui ir buvo skirti tie sodai“.
Turėjo būti nedideli nameliai, išaugo pilys
„Gyventojai vieni kitiems duoda sutikimus, statykis nors 10-12 metrų! Išeis taip, kad aplinkui visi pasistatė, o aš nebegaliu – absurdas! Jeigu jau yra bendruomenė, tai tegu ji tarpusavyje ir sprendžia, kaip jie vieni kitiems leidžia, vis tiek niekas nevyksta be pirmininko, kitų gyventojų sutikimo. Dangoraižių sutinku, kad negalima statyti“, - tikino A. Stancikienė.
„Viskas keičiasi – prieš tai buvo vienos normos, dabar – griežtesnės. Išeitų taip, kad tie, kuriems dabar taikome (statomų namų aukščio apribojimus – red. past.) irgi gali lygiai taip pat sakyti: neteisybė, aniems buvo geriau“, - savo nuomonę išsakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras.
Klausimas dėl kolektyvinių sodų keitimo statuso ir kitų Sodų bendrijų įstatymo pakeitimo projekto punktų Aplinkos apsaugos komitete bus svarstomas ir toliau.
Šis klausimas aktualus, kadangi bandoma sureguliuoti teritorijų planavimo teisės aktus, kad būtų aiškiai apibrėžtas sodininkų statusas. tai svarbu siekiant sureguliuoti pastatų aukštį, kad jis nedarkytų kraštovaizdio ir kurti darnią šių teritorijų infrastruktūrą.
