Tikslas - sumažinti jūrų transporto taršą
ES šalims narėms yra pateiktas siūlymas iš dalies keisti pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą siekiant mažinti plonesnių nei 50 mikronų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Lietuva, kaip sakė K. Trečiokas, šiam siūlymui pritaria, nes tai leis mažinti aplinkos taršą šiais maišeliais. Mums priimtina ir tai, kad šalys pačios galės pasirinkti, kokias priemones taikyti minėtajam tikslui siekti.
Briuselyje aplinkos ministrai taip pat sieks susitarti, kaip reglamentuoti jūrų transporto išmetamo anglies dioksido stebėseną ir ataskaitų teikimą. ES jau dabar yra įsipareigojusi savo teritorijoje mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad iki 2050 m. laivų išmetamo anglies dioksido sumažėtų 40 proc., palyginti su 2005-aisiais.
Šiam tikslui pasiekti reikia surinkti tikslius duomenis apie jūrų transporto išmetamus į orą teršalus. Aplinkos tarybai pateiktas svarstyti reglamentas kaip tik ir numato sukurti šio transporto išmetamo anglies dioksido stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą.
Lietuva, pasak K. Trečioko, pritaria tai reglamento taikymo sričiai, kuri, atsižvelgus į mūsų šalies teiktus siūlymus, apima ne visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tik anglies dioksido stebėseną. Taip pat mūsų šalis pritaria nuostatai, kad reglamento reikalavimai būtų taikomi tik didesniems negu 5 tūkst. gigatonų laivams (tokių Lietuvoje yra 21), o žvejybiniams – ne.
Nusitaikė į iki šiol nereglamentuotą sritį
Į Aplinkos tarybos darbotvarkę įtrauktas ir klausimas, susijęs su iki šiol ES mastu nereglamentuota oro taršos sritimi. Ministrai svarstys siūlymą nustatyti iš vidutinio dydžio (nuo 1 iki 50 megavatų) kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų ribines vertes, jų taikymo terminus ir kt. reikalavimus.
Lietuvoje tokio dydžio ir mažesnių kurą deginančių įrenginių veikla jau reguliuojama: nustatytos išmetamų teršalų normos, nors ir ne tokios griežtos, veikia leidimų išdavimo sistema, nustatyti teršalų apskaitos, įrenginių kontrolės reikalavimai. Svarbu, pasak ministro K. Trečioko, kad per Aplinkos tarybos posėdį būtų susitarta dėl proporcingų reikalavimų skirtingoms kuro rūšims, kad būtų užtikrintas pereinamasis laikotarpis biokurą naudojantiems įrenginiams ir neskatinamas iškastinio kuro naudojimas. Ribinės vertės, ypač mažiesiems įrenginiams, turėtų būti realios ir technologiškai pagrįstos.
Briuselyje ministrai taip pat planuoja priimti sprendimus, susijusius su Dohoje 2012 m. priimto Kioto protokolo pakeitimo ratifikavimu. ES šalys ir Islandija bendrai 2013-2020 m. laikotarpiu privalo į orą išmesti 20 proc. šiltnamio dujų mažiau nei 1990 m. Patvirtinus šiuos sprendimus, Dohos pakeitimas turėtų būti ratifikuotas iki 2015 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Taip ES paskatintų kitas pasaulio valstybes 2015 m. Paryžiuje patvirtinti visuotinį tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, kuris įsigaliotų 2020 m.
