Lietuviai dažniausiai skambina 112 telefonu norėdami pranešti apie įvykius, susijusius su laukiniais žvėrimis. Toliau rikiuojasi vandens apsaugos juostų pažeidimai, nelegali medžioklė ir žvejyba. O mažiausiai pastebimas žolės deginimas ir nelegalūs miško kirtimai.
Tokius rezultatus atskleidžia Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT), apžvelgdama pirmojo šių metų ketvirčio duomenis. Juos apibendrindama VAAT sudarė interaktyvų žemėlapį, kuriame matyti kiekvieno miesto ir rajono statistika.
Akivaizdi tendencija – įvykiai su laukiniais gyvūnais
VAAT sudarytas žemėlapis rodo informacijos priėmimo ir valdymo centro statistiką, kitaip tariant, kiek kartų ir kur gyventojai visoje Lietuvoje skambino bendruoju pagalbos telefonu norėdami pranešti apie gamtosauginius pažeidimus.
Ši statistika rodo, kad Vilnius pagal pranešimų skaičių užima lyderio poziciją. Mieste per pirmus tris 2015 metų mėnesius iš viso gauti 154 pranešimai, iš kurių didžiąją dalį sudarė įvykiai su laukiniais gyvūnais. Jų buvo 27. Antri pagal gausumą – atliekų deginimo ir atliekų netvarkymo atvejai, kurių atitinkamai užfiksuota 24 ir 22. Oro taršos ir vandens apsaugos juostų pažeidimų fiksuota per 30 atvejų. Mažiausią dalį sudaro medžioklės (2), neteisėtų kirtimų (6) ir žolės deginimo (3) pažeidimai.
Vilniaus rajone per tą patį laikotarpį fiksuota 100 pranešimų apie aplinkai daromą žalą. Didžiausią dalį ir rajone sudaro įvykiai su laukiniais gyvūnais (33), žvejybos pažeidimai (12) ir vandens apsaugos juostos pažeidimai (11). Mažiausiai pažeidimų fiksuota oro ir vandens taršos srityse, atitinkamai 1 ir 2.
Klaipėdoje per pirmus tris šių metų mėnesius pranešta apie pusšimtį atvejų (51), kai aplinkai buvo daroma žala. Didžioji jų dalis – įvykiai su laukiniais gyvūnais (16) ir medžioklės pažeidimai (7). Mažiausiai fiksuota oro taršos atvejų - vos vienas. Klaipėdos rajone pažeidimų būta net daugiau nei mieste – 57, didžioji jų dalis – įvykiai su laukiniais gyvūnais (37).
Utenos rajono savivaldybėje būta 37 pažeidimų: 18 įvykių su laukiniais gyvūnais, 5 žvejybos pažeidimai ir trys medžioklės pažeidimai.
Molėtų rajono savivaldybėje registruoti 35 pažeidimų atvejai. Dėl laukinių gyvūnų kreiptasi net 21 kartą. Likusią dalį sudaro žvejybos (7) ir medžioklės (2) pažeidimai.
Marijampolės savivaldybėje fiksuoti 33 atvejai. Kas trečias iš jų -
įvykiai su laukiniais gyvūnais (13). Kas šeštas atvejis – žvejybos
pažeidimai (5). Per tris šių metų mėnesius pranešta po vieną žolės
deginimo, vandens taršos ir medžioklės atvejį.
Šiaulių rajone per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuoti 28 pažeidimai, iš kurių 11 atvejų – įvykiai su laukiniais gyvūnais, 5 neteisėtos medžioklės ir 4 netinkamo atliekų deginimo atvejai.
Alytaus rajone, VAAT informacijos priėmimo ir valdymo centro duomenimis, fiksuoti 24 pranešimai, iš kurių įvykiai su laukiniais gyvūnais (7) ir oro tarša (5) sudaro pusę viso šio skaičiaus. Mažiausiai užregistruota žvejybos ir žolės deginimo atvejų, abiejų atitinkamai buvo po vieną.
O štai Pagėgių, Rietavo ir Birštono aplinkosaugininkai turėjo mažiausiai darbo. Jie gavo tik po tris pranešimus. Pagėgiuose į pareigūnus kreiptasi dėl vieno medžioklės pažeidimo ir dviejų įvykių su gyvūnais. Rietavo rajono gyventojai 112 numerį rinko dėl dviejų įvykių su gyvūnais ir vieno žvejybos pažeidimo. Lugiai tokie patys pažeidimai kaip Rietave fiksuoti ir Birštone.
Detaliau sudarytą žemėlapį įvairiais pjūviais galima pasižiūrėti ČIA.
Mano, kad vis dar trūksta švietimo
VAAT direktorius Vytautas Eidikonis GRYNAS.lt teigė, kad iš sudarytų žemėlapių matomos kelios tendencijos. Pirma, daugiausiai pranešimų sulaukiama iš didmiesčių gyventojų. Antra, bendra statistika rodo, kad gyventojų pranešimai apie gamtoje daromą žalą iš tiesų labai žymiai prisideda prie gerų aplinkosaugininkų darbo rezultatų, nes jie sudaro didžiąją dalį visų inspektorių tiriamų atvejų.
Tačiau tai nereiškia, kad jei pareigūnai nesulaukia pranešimų, į gamtą neišvažiuoja. Taip nėra - kontrolė vykdoma net ir negavus gyventojų pranešimų.
„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pranešimų skaičius yra didžiausias. Mažesniuose miesteliuose pranešimų yra tikrai žymiai mažiau. Galima sieti su gyventojų skaičiumi, galima daryti skaičiavimus, kiek pranešimų Vilniaus mieste tenka vienam gyventojui ir kiek kitame rajone. Tai turi įtakos, tačiau ne vien tai. Manyčiau, kad mažesniuose miesteliuose yra ir informacijos stoka. Ne visi žino, kaip galima apie pastebėtus pažeidimus pranešti. Tikėtina, kad ir atokiuose rajonuose galimų pažeidimų tikrai yra, bet gal nežinojimas, kur galima paskambinti, pranešti ir lemia, kad nesulaukiame tokių pranešimų“, - samprotavo V. Eidikonis.
„Tai irgi galėtų būti viena iš priežasčių. Yra tokia susiformavusi nuomonė, kad kas iš to, jog pranešiu ir nieko nebus visai nesvarbu, ar atvyks pareigūnai, ar neatvyks. Tačiau čia vėlgi tikriausiai yra informacijos stoka. Tik nuo praeitų metų startavo ši sistema aplinkosaugoje, kai į visus pranešimus reaguojama ištisą parą. Iki tol to nebuvo. Jeigu žmonės tokios informacijos nežino, kad reaguojama ištisą parą ir pareigūnai gali atvykti, tai žmonės ir neskambina, nepraneša“, - sakė VAAT direktorius.
Pasiteiravus, kodėl didžiąją dalį gyventojų pranešimų sudaro įvykiai su laukiniais gyvūnais, su kuo tai galima būtų sieti, pašnekovas nesiryžo daryti didelių apibendrinimų, nes kol kas duomenys apima tik kelių mėnesių statistiką ir iš jos daryti išvadas ankstoka - nėra su kuo palyginti.
„Didžiąją dalį, apie 40 proc. nuo visų pažeidimų sudaro įvykiai su gyvūnais, čia turima omenyje įvykiai keliuose, kai gyvūnai būna partrenkiami. Mūsų pareigūnai, gavę tokią informaciją, susisiekia su to rajono medžioklės plotų naudotojais ir jiems ją perduoda, jie atvyksta ir laukinį gyvūną paima. Visų metų statistikos neturime, nes tik nuo spalio mėnesio centras gyvuoja. Kai turėsime metų statistiką, galima bus daryti kitokias prielaidas“, - aiškino V. Eidikonis.
Kokia nauda iš žemėlapio?
Pradėti sudaryti nauji žemėlapiai turėtų prisidėti prie visos aplinkosaugos sistemos efektyvesnio veikimo mechanizmo, nes juos galima tyrinėti skirtingais pjūviais.
„Ši informacija svarbi keliais aspektais: ji svarbi mūsų pareigūnų darbui, taip pat ir regionų apsaugos departamentų pareigūnams planuojant ir organizuojant aplinkos apsaugos kontrolės vykdymą. Kita aspektas – statistika, pateikta viešai mūsų svetainėje, svarbi ir gyventojams. Jie gali sužinoti, kas vyksta jų gyvenamojoje vietoje ir stebėti, kiek ir kokių pranešimų yra. Ši statistika bus nuolatos atnaujinama“, - žadėjo V. Eidikonis.
VAAT savo tinklapyje taip pat įsidėjusi ir neetatinių inspektorių žemėlapį, kuriame matyti, kaip kito inspektorių skaičius per pastaruosius trejus metus skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. V. Eidikonis teigia, kad susidomėjimas savanoriška pagalba fiksuojant gamtosaugos pažeidimus auga, tačiau tikino, kad neetatinių inspektorių visada reikia – kuo bus daugiau, tuo tik geriau.
Daugiausiai neetatinių inspektorių yra Klaipėdoje (72), Vilniuje (52), Kaune (44), Panevėžyje (41), Marijampolėje (40). O štai Vilniaus, Akmenės, Pasvalio, Rietavo, Pagėgių, Elektrėnų, Širvintų, rajonuose nėra nei vieno neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus.
Detaliau su neetatinių inspektorių skaičiaus pokyčiais skirtinguose Lietuvos regionuose galima susipažinti ČIA.
