O kai yra precedentas (ir net ne vienas), kelio atgal jau nėra. Viskas tęsis tęsis ir tęsis. Vienas iš tokių precedentų – vadinamasis Preilos botelių skandalas. Kuršių nerijoje draudžiamoje vietoje išdygus nelegaliems statiniams, tiesa, turint visus valdininkų leidimus, išduotus neatsižvelgiant į saugomos teritorijos generalinį planą, Vyriausybė galiausiai nutarė prieiti taikos susitarimą ir įpareigoti pertvarkyti statinius taip, kad jų griauti nereikėtų.

Vieną statinį Kuršių nerijoje nugriovus teismas įpareigojo Neringos savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją atlyginti savininkui patirtą žalą.

Būtent toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas ir saugo nelegalius statinius gražiausioje Lietuvos vietoje. Taip ir stovi nepajudinami Kuršių nerijos „deimantai“ iki šiol kaitindami aistras. Nenorint net pagalvoti apie naujas išlaidas prie jų niekas pirštu prisiliesti nedrįsta.

Griauti šiuos statinius raginusios grupės įspėjo, kad bus sukurtas negeras precedentas. Ir jos šimtą kartų buvo teisios. GRYNAS.lt šią savaitę pranešė, kad visai šalia Kauno esančiame Kamšos draustinyje išdygus nelegaliam namų kvartalui buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūrą. Manote, kad tyrimą atlikę prokurorai nusprendė ginti viešąjį interesą ir pasiūlė griauti draustinyje atsiradusius statinius?

Nieko panašaus! Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė pasiūlė genialų sprendimą ir metė gelbėjimosi ratą nelegaliems statytojams. Ji nemano, kad reikia su žeme sulyginti nelegalų kvartalą. Priešingai – prokurorė pasiūlė Aplinkos ministerijai įrodyti, ar yra ką saugoti tame draustinyje. Jei ne, pats metas perbraižyti draustinio ribas taip, kad nelegalus kvartalas liktų už draustinio ribų.
T. Janonis
Geriau nelegalias statybas pamatyti tada, kai jau namai stovi visu gražumu. Tada viskas kur kas paprasčiau. Staiga praregėjus kreipiamasi į prokuratūrą, ji pasiūlo perbraižyti draustinio ribas, aplinkos ministras tam pritaria. Ir viskas – problemų kaip nebūta. Gyvenk ir žvenk. Kam apsisunkinti. O kai išdygs naujas kvartalas – ir vėl ta pati laiko patikrinta procedūra.

„Jeigu vertingosios savybės buvo sunaikintos, svarbu įvertinti, ar įmanoma jas atstatyti. Jeigu nugriausime namus ir iš to nieko nebus ir negalima atkurti vertybių, tai koks tuomet tikslas? Faktas yra tas, kad ta vieta dabar nebeatitinka saugomos teritorijos savybių, galbūt yra pagrindas ją išbraukti iš saugomų teritorijų, kad jau taip išėjo“, - GRYNAS.lt tuomet kalbėjo prokurorė.

Visa tai kažkuo primena iš lūpų į lūpas sklindančią istoriją, kai į stulpą atsitrenkęs girtas vairuotojas paklausia, kas čia tą stulpą pastatė. Analogiją galima rasti ir nelegalių statybų Kamšos draustinyje skandalo atveju. Pirmiausia galvojama ne apie tai, kaip pamokyti valdininkus, nelegaliai išdavusius statybos leidimus, ir kaip atkurti sunaikintas gamtos vertybes, bet stengiamasi kuo skubiau padaryti viską, kad nelegalūs pastatai virstų legaliais.

Ir čia įdomus ne vien prokurorės pasiūlymas. Nemažiau diskusijų kelia aplinkosaugininkų laikysena. Sutikite, nauji pastatai išdygo tikrai ne per naktį. Kol vyko nelegalios statybos Kauno marių regioninio parko direkcija, turinti užtikrinti Kamšos draustinio apsaugą, viešai nė ne cyptelėjo. Žiniasklaidoje nepasirodė nė vienas pranešimas, kad būtų užvirusi kova dėl to, jog statybos būtų sustabdytos. KODĖL? Kai GRYNAS.lt žurnalistai, šią savaitę atlikdami tyrimą, nusprendė to paklausti pačios parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, ji neapsidžiaugė žurnalistų skambučiu ir teigė negalinti apie tai kalbėti.

Aišku, galima suprasti aplinkosaugininkus. Jie yra labai užimti žmonės – juk aplink tiek rimtų pažeidėjų, kad nelegalios statybos palyginti menkniekis. Juk reikia tikrinti, ar grybautojai nerenka per mažų grybų, ar uogautojai šukomis nešukuoja uogienojų, ar žvejai negaudo per mažų žuvų, ar nežvejoja draudžiamu laiku ir draudžiamoje vietoje, ar poilsiautojai nepastatė per arti vandens automobilio, ar miške neužkūrė laužo, ar neišvažinėjo miško paklotės, ar nepaliko šiukšlių, ar nepastatė draudžiamoje vietoje palapinės. Kai šitiek darbo, tai visai nekeista, kad nelieka laiko pasidomėti, ar draustinyje užvirusios statybos vyksta legaliai.

Kita vertus, gal visai ir nenaudinga jas fiksuoti. Kai konstatuosi faktą, bus dar daugiau darbo – reikės kreiptis į teismą su prašymu stabdyti statybas. Vienas vargas. Be to, kas tuomet rūpinsis, kad poilsiautojai neniokotų gamtos?

Tiek to, geriau pamatyti tada, kai jau namai stovi visu gražumu. Tada viskas kur kas paprasčiau. Staiga praregėjus kreipiamasi į prokuratūrą, ji pasiūlo perbraižyti draustinio ribas, aplinkos ministras tam pritaria. Ir viskas – problemų kaip nebūta. Gyvenk ir žvenk. Kam apsisunkinti. O kai išdygs naujas kvartalas – ir vėl ta pati laiko patikrinta procedūra.

Ir tuo visai nereikia stebėtis, juk pats aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šiuo metu yra labai dėmesingas nelegaliems statytojams. Kilus Kamšos draustinio skandalui ministras parodė didžiulę meilę statybininkams. Jis sutiko su prokurorės pasiūlytu viešojo intereso gynimo būdu. GRYNAS.lt žurnalistams jis tuomet sakė: „Reikia pasižiūrėti – jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs.“

Kai ministras nemato nieko blogo, jei būtų nusileista nelegaliai iškilusio kvartalo statytojams, valstybinių parkų darbuotojams būtų nepatogu galvoti kitaip. Negi prieštarausi ministrui.

Ir visai nesvarbu, kad už vertybių apsaugą parkų darbuotojams mokami atlyginimai. Ne už tai, pasakys jie. Kadangi kovoti su nelegaliais statytojais kaip ir nebereikia, tai jie susirado kitos veiklos – rengia įvairiausius renginius ir užsiima Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais finansuojamų pažintinių takų, apžvalgos bokštų ir informacinių centrų statybomis. Tai yra labai sunkus darbas, o svarbiausia – galima pagrįsti už ką gauni atlyginimą.

GRYNAS.lt jau publikavo Kristoforo Audrio komentarą, kad dažnai toks pinigų įsisavinimas dvelkia absurdu. Apžvalgos bokštai išdygsta net rezervatuose, į kuriuos paprastiems mirtingiesiems patekti draudžiama, pažintiniai takai įrengiami net ten, kur lankytojų srautai minimalūs, o lankytojų centrų darbo valandos tokios, kad dirbantys žmonės į juos praktiškai patekti negali. Bet ką padarysi – reikia įrodyti, kad dirbi.
T. Janonis
Aplinkosaugininkai yra labai užimti žmonės – juk aplink tiek rimtų pažeidėjų, kad nelegalios statybos palyginti menkniekis. Juk reikia tikrinti, ar grybautojai nerenka per mažų grybų, ar uogautojai šukomis nešukuoja uogienojų, ar žvejai negaudo per mažų žuvų, ar nežvejoja draudžiamu laiku ir draudžiamoje vietoje, ar poilsiautojai nepastatė per arti vandens automobilio, ar miške neužkūrė laužo.

Kaip tik todėl atėjo metas iš esmės pertvarkyti valstybės saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu Lietuvoje yra 28 regioniniai ir 4 nacionaliniai parkai. Nemaža jų dalis ribojasi vienas su kitu. Tikrai vertėtų pagalvoti apie reorganizaciją. Sujungus kelis parkus į vieną sumažėtų vadovų, ir finansininkų. Parkų ribos nebūtų perbraižytos – tik viena administracija aptarnautų didesnį plotą. Taip būtų ne tik taupomi valstybės pinigai, skirti parkų išlaikymui, bet ir susiformuotų efektyvesnė parkų valdymo sistema. Kai tavo kaimynas yra parko direktorius, padidėja tikimybė, kad jis nepamatys parke netikėtai pradėjusio dygti namo, į kurį tikiesi persikelti gyventi.

Ir, žinoma, tuomet nori nenori tektų perdėlioti parkų prioritetus. Kas svarbiau: vienas po kito organizuojami renginiai miestelių bendruomenėms ir kaip grybai po lietaus dygstantys apžvalgos bokštai, kurie be papildomų finansinių injekcijų virs statiniais vaiduokliais, ar nelegalių statybų ir GRUBIŲ aplinkosaugos pažeidimų užkardymas?

Jei ir toliau bus kuriami žalingi precedentai, kai lankstomasi nelegaliems statytojams, tai netrukus ateis ta diena, kai iš naujai įkurtų apžvalgos bokštų ir pažintinių takių matysime ne nuostabią vandens telkinių ir žaliųjų miškų panoramą, bet naujai išdygusius gyvenamųjų namų kvartalus.

Visa tai – prioritetai, kuriuos turi išdėlioti būtent ministras.