Gyvenantys soduose sulauks naujovių
Į Druskininkus atvykusius atliekų verslo žaidėjus pirmoji kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė – Nielsen. Anot jos, komitetas šiais metais atliekų tvarkymą laiko prioritetine sritimi. Seimo narė pabrėžė, kad dabar pagrindinis uždavinys – atliekas tvarkyti pasiremiant žiedinės ekonomikos modeliu. Taip, kad atliekos nekeliautų į sąvartyną. Perdirbant arba naikinant jos turėtų duoti naudą.
Po jos pasisakęs Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas supažindino su Europos Komisijos svarstomais tikslais. Anot jo, gruodžio antrą dieną turi pasirodyti naujas žiedinės ekonomikos paketas.
O čia pat jis prakalbo ir apie į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. Ne paslaptis, kad Lietuvai nepavyksta įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimų minimaliai sumažinti į sąvartyną keliaujančių atliekų kiekį.
Anot jo, kalbant apie atliekų šalinimą sąvartynuose, galimybę atsisakyti sąvartynų tikslų svarsto Europos Komisija. Kaip teigė D. Krinickas, ar bus atsisakoma sąvartynų tikslų, paaiškės taip pat gruodžio 2 d. EK žiedinės ekonomikos pakete.
Jo teigimu, kiekvienai valstybei narei turėtų būti keliami atskiri reikalavimai. Be to, D. Krinickas informavo, kad Europos Komisija svarsto iš viso uždrausti šalinti perdirbamas atliekas sąvartynuose.
Kita svarbi naujovė – užstato sistema, kuri Lietuvoje atsiras jau kitais metais. Anot Atliekų departamento direktoriaus, ateinantys metai bus pereinamieji, todėl dar ne visus butelius bus galima sukišti į taromatus. Viskas dėl to, kad nebus spėta parduoti neturinčių specialių ženkliukų. Kitais metais tikimasi taromatais surinkti 55-90 proc. taros.
Taip pat naujovių sulauks turintys garažus ir sodus. Tiesa, jos gali patikti ne visiems. „Atsiranda išimtys dėl konteinerių garažuose, soduose ar privačioje žemėje. Numatyta galimybė savivaldybėms įrengti konteinerius prie įvažiavimo ar išvažiavimo į teritoriją, jei kitaip neįmanoma“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.
Pastebi maisto atliekų monopolį
Be to, kontrolės institucijų dėmesys labiau kryps į šiukšliavežius. D. Krinickas atskleidė, kad bus sudaryti specialūs maršrutai, kuriais ir turės kursuoti šiukšles surenkantys šiukšliavežiai. Kaip teigė pranešėjas, viskas dėl griežtesnės kontrolės: „Atliekų vežimo maršrutą turės išrinkti institucijos. Iki šiol nei viena institucija fiziškai netikrina – pažiūrima tik į dokumentus.“
D. Krinickas atkreipė dėmesį į, ministerijos nuomone, didžiulę problemą. Esą Lietuvoje veikia maisto atliekų tvarkymo monopolis. Ir jį norima išardyti. „Dabar prioritetas – maisto atliekos. Veikia monopolis. Restoranai ir kitos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės atliekas atiduoda tik į Rietavą („Rietavo veterinarinę sanitariją“ - red. past.). Reikia alternatyvų – juk ir restoranai gali turėti reikiamą įrangą ir patys tvarkyti atliekas“, - aiškino aplinkos ministerijos atstovas“.
Penktadienį D. Krinickas dar kartą kreipėsi į GRYNAS.lt redakciją ir pridėjo, kad turi būti nuo 2019 m. sukurta maisto atliekų tvarkymo sistema. „Mes esame girdėję, kad šiuo metu vienintelė galimybė yra maisto atliekas vežti į Rietavą. Esame diskutavę su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dėl alternatyvų, kad maisto atliekas būtų galima atiduoti atliekų tvarkytojams, turėti savo įrenginius arba vežti į Rietavą. Rietavas (konferencijoje – red. past.) buvo paminėtas bendrąja prasme“, - papildė D. Krinickas.
Dar vienas daug rūpesčių keliantis dalykas – pelenai. „Jų nėra kur dėti. Galima tik vežti į sąvartynus. Taigi planuojame pelenus naudoti statybose. Jau ir mūsų kaimynai taip daro“, - komentavo D. Krinickas.
Taip pat yra planų, kur dėti susidarantį dumblą. Pasak Atliekų departamento direktoriaus, su miškininkais pavyko susitarti, kad jis bus panaudojamas energetinių miškų iki 15 metų auginimui.
Kodėl atimta licencija, paaiškinti negalėjo
Galiausiai D. Krinickas sulaukė klausimo, kodėl aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos panaikino pagrindinei elektronikos atliekų rinkos žaidėjai – organizacijai „EEPA“ - sustabdyta panaikinta licencija. Atliekų tvarkytojai klausė, ar tai nėra organizacijos eliminavimas iš rinkos.
Kokie buvo pažeidimai ir pagrindinių priežasčių Aplinkos ministerijos atstovas įvardyti negalėjo. Tik pabrėžė, kad ministerija kitos išeities neturėjo. Ir kad panašių atvejų nenutiktų ateityje, anot jo, reikia kuo greičiau keisti kontrolės mechanizmus, nes esą jie pernelyg griežti.
„Sudėtinga atvirai pakomentuoti. Yra teisminis ginčas dėl licencijos panaikinimo. Įstatyme yra viena nuostata – trys įspėjimai ir licencijos panaikinimas“, - sakė D. Krinickas.
Ir čia jis išdėstė, kodėl reikia keisti galiojančią tvarką: „Licencija panaikinta. Įstatyme yra licencijavimo trūkumų. Tikslas, kad atsirastų kitokių galimybių – bauda, rašytinė pastaba, ir du atskiri įspėjimai apie licencijos sustabdymą ir panaikinimą. Tai būtų kraštutiniai atvejai. Dabar galima tik stabdyti ar naikinti licenciją. Pasirinkimas mažas.“
Diskusijų forume dalyvavęs organizacijos „EEPA“ vadovas Mantas Varaška laikėsi pozicijos, kad Aplinkos ministerija sistemingai siekia sužlugdyti šią organizaciją. Jis teigė, kad dėl atimtos licencijos kreiptasi į teismą.
„Nuo praeitos savaitės kalbame atvirai: asociacija žlugdoma visus metus. Licencija buvo atimta nepagrįsta ir neteisėtai, pasitelkiant gerbiamus aplinkosaugininkus. Buvome apipilti išankstiniais kaltinimais“, - kalbėjo M. Varaška.
Kritika Aplinkos ministerijai
Į diskusiją įsitraukęs UAB „CSD inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga nemažai kritikos išsakė Aplinkos ministerijai. Anot jo, iki šiol Europos Sąjungos investicijos į atliekų sektorių nukreipiamos ne ta linkme kaip reikėtų. „Artėja paskutinis ES finansavimo etapas į aplinkos sektorių. Dabar visi nauji objektai veikia individualiai ir tai kenkia mokesčių mokėtojų kišenei. Parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kurie apjungtų ištisas sistemas“, - teigė pranešėjas.
„Sveco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras pastebėjo, kad iki šiol ne visi supranta, kad atliekos gali duoti ekonominę naudą. „Vis dar manoma, kad atliekos yra ekonominio gyvenimo užribis. Tačiau pasaulyje jau nebėra definicijos, kad atlieka – tai medžiaga, kuri nereikalinga. Reikia vadovautis žiemine ekonomika. Atliekos – jau nupirktos medžiagos, už kurias sumokėjome. Žiedinė ekonomika sako, kad atliekas reikia naudoti. Bioskaidžių atliekų panaudojimas sprendžia klimato kaitos problemas. Juk reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tačiau svarbiausia vengti atliekų. Apversta piramidė yra tokia: pirmiausia reikia vengti atliekų, toliau – pakartotinis naudojimas, perdirbimas, naudojimas energijai, šalinimas“, - kalbėjo pranešėjas.
