Kad būtų galima įgyvendinti verslininkų įnorius, kuriamas naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos planas, kurį patvirtinus kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, nelegalios statybos virs legaliomis.
„Kultūros ministerija turi tvirtinti naują Paminklosauginį planą, kuriame gali būti praplėstas statybos reglamentas dėl užstatymo tankumo ir intensyvumo. Ar nebus taip, kad šiuo būdu bus uždegta žalia šviesa šiam projektui? Ar nebus taip, kad institucijos nusilenks oligarchų įtakai?“ – laiške redakcijai rašė sunerimusi Palangos bendruomenė.
Istorijos eiga
Visa istorija prasidėjo nuo to, kad į GRYNAS.lt redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.
„Kalba eina apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius. O Palangos miesto savivaldybė stengiasi, kad šis projektas būtų derinamas prioriteto tvarka“, - jau anksčiau stebėjosi palangiškiai.
Dar kiti vietiniai svarstė, kad poilsio namai vėliau greičiausiai taps butais: „Neapgaudinėkim nieko ir svarbiausia savęs. Kuklūs poilsio namai - tai ta pati mažaaukštė 1-2 butų gyvenamoji statyba, tik po „poilsio namų“ vėliava. Jei kam smagiau, galit pavadinti juos „apartamentų viešbučiu“ ar dar kokiu nors „boteliu“. Esmė čia ta pati.“
Pagal GRYNAS.lt turimus Registrų centro dokumentus, sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją. GRYNAS.lt aiškinosi, ar toje vietoje leidžiamos tokios statybos ir paaiškėjo, kad tokios statybos toje Palangos vietoje yra negalimos.
Po GRYNAS.lt tekstų Palangos miesto savivaldybė paskutinę sekundę ėmė ir persigalvojo - nesvarstė detaliojo plano tvirtinimo klausimo. Lapkričio 25 dieną publikuotas GRYNAS.lt tyrimas apie planuojamas statybas Palangoje. O jau kitą dieną Palangos miesto savivaldybės taryba turėjo tvirtinti detalųjį sklypo J. Simpsono g. 21 planą. Tačiau po redakcijos tyrimo šis klausimas iš dienotvarkės buvo netikėtai išbrauktas, nors savivaldybė ketino svarstyti ir tvirtinti planą, kadangi visos institucijos buvo ištarusios „Taip".
Pasirodžius GRYNAS.lt tekstui Palangos miesto savivaldybei dėl planuojamų statybų teisėtumo kilo abejonių ir ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. O ši tuomet panaikino anksčiau jos pačios darbuotojų išduotą teigiamą išvadą dėl detaliojo plano.
Tačiau dabar yra rengiamas naujas paminklosauginis planas, kurį priėmus, šios statybos būtų įteisintos.
Naujame dokumente - žymiai mažesni reikalavimai
Kultūros paveldo departamento kuriamas naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos planas leistų verslininkams įgyvendinti savo sumanymus. Naujame dokumente numatomi žymiai mažesni reikalavimai.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė GRYNAS.lt teigė, kad šis sklypas pagal naujus reikalavimus patektų į laisvo planavimo užstatymo tipą. O kaip tik to ir siekia verslininkai. Tada jokios institucijos statybų Palangoje jau nesustabdys.
„Naujajame specialiajame plane Palangos istorinio centro teritorija yra suskirstyta į zonas pagal autento išlikimo laipsnį, skirtingai susiklosčiusius gamtinius urbanistinius darinius. Jose numatytas skirtingas tvarkymo režimas: nuo griežčiausio, kai teritorijoje leistini tik tvarkybos darbai, pereinant iki riboto paminklosauginio režimo, kai teritorijoje saugomi tik fragmentai“, - teigė A. Puzonienė.
Pasak specialistės, konkretus sklypas patenka į laisvo planavimo užstatymo tipą: „Svarbiausias tiesioginis valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Palangos miesto istorinės dalies tvarkymo plano uždavinys yra užtikrinti, kad būtų išsaugotos jos vertingosios savybės, nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Sklypas Simpsono g. 21, Palangoje, patenka į laisvo planavimo užstatymo tipą. Laisvo planavimo užstatymui reglamentuojamas aukštingumas yra 2 aukštai plius mansarda.“
Paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės sklypui Simpsono g. 21: „Tausojimo naudojimo saugojimo režimas; rekomenduojamas laisvas, landšaftinis teritorijos išplanavimas; teritorija tvarkoma nepažeidžiant reljefo, būtina numatyti 40 proc. nuo viso žemės sklypo ploto želdynams. Sklypų užstatymo tankis šioje teritorijoje galimas iki 20 proc., užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas, statinių rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi.“
Anot specialistės, Palangos miesto savivaldybės administracija pritarė parengtam Palangos miesto istorinės dalies specialiajam planui 2015 gruodžio 2 d. raštu: „Šiuo metu Palangos specialusis planas yra pateiktas patikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Gavus teigiamą patikrinimo išvadą, parengtas dokumentas būtų teikiamas tvirtinti Kultūros ministrui.“
Statyba bus galima
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė GRYNAS.lt teigė, kad kai teisės aktų pakeitimai įsigalios, statyba toje vietoje bus leidžiama.
„Palangos miesto istorinės dalies, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tikrinimo procedūros inspekcijoje dar nebaigtos. Planu keičiami dabar galiojančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniai (tuo tikslu naujas planas ir yra parengtas). Kai šis planas teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtintas, statyba pagal minėtą projektą Simpsono g. 21 bus galima“, - laiške rašė V. Aliukonienė.
Apsidžiaugė naujuoju planu
Žiniasklaidoje skelbta, kad sklypą, kuriame planuojamos statybos, su Seimui priklaususiais poilsio namais „Viešnagė“ per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“. Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė – bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.
M. Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas.
Projektą vystančio „Lords LB Opportunity Fund II“ fondo valdytojas Marius Žemaitis teigė, kad jeigu planas bus patvirtintas, įmonė laikysis jo nuostatų ir pagal tai planuos naujas statybas.
„Dėl naujai parengto Paminklosauginio plano sprendinių sprendė jį rengę specialistai, analizavo derinančios institucijos. Tikimės, kad naujai parengtas planas įneš daugiau aiškumo į Palangos miesto planavimą. Jei parengtas naujas planas bus patvirtintas, „Lords LB Opportunity Fund II“ savo veikloje neabejotinai laikysis ir šio plano, kaip laikėsi lig šiol galiojančių teisės aktų reikalavimų bei reglamentų“, - teigė M. Žemaitis.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
