Didžiausi kiekiai augalinių atliekų susidaro alkoholio ir bioetanolio, biodyzelino, cukraus, grūdų perdirbimo ir alaus gamyboje, mažiau – perdirbant ir sandėliuojant vaisius bei daržoves.

Įgyvendinant ES reikalavimus, jau artimiausiais metais augalinių atliekų nebus galima vežti į sąvartynus ar kitaip išmesti į aplinką, jos turės būti panaudotos gamyboje, kuriant naują produktą, o jei ne – sušertos arba sukompostuotos. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai tyrė augalinių atliekų kokybę, sprendė jų panaudojimo klausimus.

Tręšti geriau kartu su srutomis

Etilo spirito gamybos atlieka yra žlaugtai. Tai skysta atlieka, kurioje sausųjų medžiagų yra 8,0–10,5 proc. Gamybos proceso metu vienai tonai etilo spirito pagaminti sunaudojama 3,3–3,5 tonos grūdų ir susidaro apie 11 t žlaugtų. Jų sausosiose medžiagose yra daugiau kaip
90 proc. organinių medžiagų, azoto – 0,2–0,4, fosforo (P2O5) – 0,1–0,2, kalio (K2O) – 0,1–0,2 proc. Taigi žlaugtuose, palyginti su srutomis, yra trečdaliu daugiau organinių medžiagų, daugiau azoto ir net dvigubai daugiau fosforo, mažiau kalio. Tačiau srutose pH būna 7–9, o žlaugtai pasižymi dideliu rūgštumu – pH apie 4,0.

Dėl to jų naudojimas tiesiogiai dirvožemiui tręšti, ypač rūgščiose dirvose, yra sudėtingas. Ką tuomet daryti? Pirmiausia žlaugtus galima naudoti kompostų gamyboje. Tuomet juos naudinga kompostuoti su mažai drėgmės turinčiais komponentais – pjuvenomis, drožlėmis, durpėmis, vytinta žole ir kt., o rūgštingumas sumažinamas kompostavimo metu įterpiant kalkinių medžiagų. Jei žlaugtais norima tręšti tiesiogiai, tuomet juos patartina maišyti su srutomis. Tai leidžia sumažinti lakaus amoniako nuostolius, geriau subalansuoti fosforo ir kalio kiekius, rūgštumą.


Žlaugtus galima naudoti ir biodujų gamybai. 


Geras, bet greitai gendantis pašaras


Alaus ir salyklo gamybos atliekos yra saladinas, žlaugtai, miežių nuoplovos, baltyminės nuosėdos, alaus mielės. Saladinas – tai panaudotų miežių liekanos po fermentacijos, kuriose yra iki 24 proc. proteinų. Tai geras pašaras, tačiau jis labai greitai genda. Žlaugtai yra labai vandeninga, turinti apie 75 proc. vandens, atlieka. Šviežiais žlaugtais sėkmingai gali būti šeriami penimi galvijai, tačiau tai mažai maistingas pašaras. O salyklo daigeliai yra panašaus maistingumo kaip sėlenos, gerai išdžiovinti jie būna šviesios spalvos, tačiau yra labai higroskopiški, todėl reikia laikyti sausoje patalpoje, o prieš šėrimą išmirkyti vandenyje.


Šalyje daug alaus ir salyklo gamybos atliekų panaudojama pašarui. Tačiau šios atliekos efektyviai gali būti naudojamos ir kompostų gamybai, nes turi gana gerą anglies ir azoto santykį. Jas geriau kompostuoti su atliekomis, turinčiomis didelį kiekį sausųjų medžiagų. Pavyzdžiui, šiaudais, ypač ankštinių javų, taip pat su durpėmis, medžio pjuvenomis, drožlėmis. Komposto gamybai vertingos mielių atliekos, jos turi apie 0,6 proc. azoto ir kompostui ruošti gali būti naudojamos su žaliavomis, turinčiomis daug organinės anglies, bet palyginti mažai azoto.


Ideali kompostų žaliava


Grūdų perdirbimo atliekos susidaro grūdų valymo, rūšiavimo ir šlifavimo metu. Tai smulkūs ar skaldyti grūdai bei skeveldros, pelai, akuotai, grūdų šlifavimo atliekos, augalų plaušų gabalėliai, šiaudų skiautės, piktžolių sėklų priemaišos ir kt. Pasitaiko ir supelijusių ar ligų pažeistų grūdų. Ruošiant ir perdirbant grūdus susidaro apie 1,5 proc. atliekų nuo apdoroto grūdų kiekio. Miltų gamybos procese atliekų susidaro 0,2 proc. nuo perdirbtų grūdų kiekio.

Šios atliekos turi aukštesnę pašarinę vertę negu grūdų nuovalos, todėl jos pirmiausia ir naudojamos gyvuliams šerti. Gaminant kombinuotuosius pašarus ir salyklą susidaro atitinkamai 0,2 ir 0,3 proc. atliekų nuo pagamintos produkcijos kiekio. Šios atliekos taip pat pasižymi didesne pašarine verte negu grūdų nuovalos ir paprastai sunaudojamos tiesioginiam gyvulių šėrimui arba kaip žaliava šunų ar kačių ėdalui gaminti. Šios atliekos dažniausiai būna sausos ir patogios transportuoti.

Netinkamos pašarui grūdų valymo ir perdirbimo atliekos gali būti naudojamos komposto gamybai, tačiau gerai, kai jos yra maišomos su daugiau vandens turinčiais komponentais, nes jos yra gana sausos – turi 12–20 proc. drėgmės. Šios atliekos turi gerą anglies ir azoto santykį – apie 25, daug augalų tręšimui reikalingo azoto, fosforo bei kalio, todėl yra ideali žaliava kompostų gamybai.