Panevėžio miesto agentūros aplinkos apsaugos inspektoriai talkinant policijai atliko transporto priemonių išmetamų dujų koncentracijos kontrolę Panevėžio mieste Nemuno gatvėje.
Kontrolės metus patikrinta 40 automobilių iš jų: 25 su dyzeliniais ir 15 su benzininiais varikliais. Teršalų koncentracijų viršijimai nustatyti dviem automobiliams su dyzeliniais varikliais. Vieno iš jų vairuotojui nepasisekė dvigubai, 1994 metų gamybos „Volkswagen Golf“ su dyzeliniu varikliu vairuotam automobiliui nustatytas teršalų koncentracijų viršijimas, o pačiam vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Palyginus kontrolės patikrinimus su praėjusiais metais viršijimų mažėja. Aplinkosaugininkai džiaugiasi, kad gyventojai važinėja su vis tvarkingesniais automobiliais.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
Oro taršos poveikis žmogaus sveikatai
Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą ore sąlygoja meterologinės sąlygos, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, automobilių srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėję miesto statybos, be to ir dažni gaisrai. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant tam palankioms meterologinėms sąlygoms, kai kuriuose miesto rajonuose gali susiformuoti vadinamieji miesto rūkai.
Oro taršai jautriausios gyventojų grupės būtų šios: vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos marlės ir vatos kaukėmis ar respiratoriais. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina uždengti drėgnu audiniu. Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti vaistų atsarga.
Vertinant oro taršos poveikį sveikatai, yra išskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ir ypač lauke, tad, padidėjus oro taršai, būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Kietosios dalelės (KD 10) – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikronų. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėja dažniausiai tuomet, kai nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių ypatybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Informacija visuomenei apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją, apie jų poveikį sveikatai – tai tik vienas iš prevencijos etapų rūpinantis miestiečių sveikata. Būtina užtikrinti operatyvų ir kokybišką gatvių valymą, laistymą, esant būtinybei, nukreipti transporto srautus iš tų miesto dalių, kur oro tarša ypač padidėjusi (pvz., Šiauliuose – centrinėje miesto dalyje).
Pastaraisiais metais suintensyvėjusios miesto statybos dar labiau teršia orą. Todėl būtina statybines organizacijas įpareigoti drėkinti, visus dulkes keliančius procesus, tinkamai įrengti privažiavimus į statybų aikšteles ir, esant sausiems orams, juos laistyti. Taip bus pasirūpinta ne tik aplinkinių gyventojų, bet ir pačių statybininkų sveikata. Skeptiško požiūrio į aplinkos oro taršą būtina atsisakyti, nes tai svarbi civilizuotos visuomenės prestižo dalis.
