Tikroji medvilninių marškinėlių kaina: vaikų išnaudojimas, masinis pesticidų naudojimas

Dabar, kai esame skatinami rinktis kuo daugiau natūralių produktų, net nuėję į drabužių parduotuvę dažnai tikriname etiketes ir pamatę užrašą tvirtinantį, jog gaminio sudėtyje yra vien medvilnė, dažniausiai krauname jį į krepšį. Bet ar tikrai medvilnė toks nekaltas produktas ir kokia yra tikroji mūsų medvilninių marškinėlių kaina?

Įprastinės medvilnės auginimas

Dažnas medvilnės laukus įsivaizduoja kaip begalinę mažais debesėliais pasipuošusių augalų jūrą, kur, rodos, viskas tyra ir natūralu. Medvilnės pramonėje dirbančių žmonių nuomonė apie šį nekaltą augalą kiek kitokia. Nors medvilnės plantacijos užima tik 2,5% visos planetoje esančios dirbamos žemės, ją auginant sunaudojama daugiau nei ketvirtadalis visų pasaulio pesticidų, o medvilnė užtikrintai pelno labiausiai užteršto augalo vardą.

Toks kiekis pesticidų užteršia ne tik patį augalą, bet ir aplinką bei požeminius vandenis. Kadangi didžiausios medvilnės plantacijos yra tokiose šalyse kaip Kinija ir Indija, kuriose neįrengti vandens valymo įrenginiai, toks pesticidų prisotintas vanduo keliauja tiesiai į aplinkinių gyventojų namus. Sakytume, kiekviena šalis turi savų problemų, tačiau kai tokiose plantacijose dirba per keturis šimtus milijonų darbininkų, problema tampa pakankamai didelė.

Didžioji dalis šių darbininkų gyvena žemiau skurdo ribos dėl itin mažų atlyginimų ir dažnų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia milžiniški pesticidų kiekiai. Daugiau nei šimtas tūkstančių tokiuose laukuose dirbančių žmonių kasmet žūsta nelaimingų atsitikimų metu, kuomet į orą prasiveržia mirtinai dideli pesticidų kiekiai. Dar milijonas tokių darbuotojų kasmet turi palikti darbus dėl kritiškai stipraus apsinuodijimo ir net du šimtai tūkstančių tokių darbuotojų neištvėrę nežmoniškų gyvenimo sąlygų kasmet patys nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.

Be jau minėtų žmogaus teisių pažeidimų, medvilnės pramone užsiimantys verslininkai yra linkę įdarbinti ir vaikus, kurie mėgina gelbėti savo skurstančias šeimas ir nuo mažens pluša pesticidais prisotintuose laukuose. Taip vergovė medvilnės plantacijose tampa uždaru ratu, į kurį įtraukiamos ištisos kartos.

Kitoks medvilnės auginimas

Visgi, vertėtų pasidžiaugti, jog jau kuriasi ir kitokį medvilnės auginimą skatinančios kampanijos, kurios žymimos specialiais ženklais. Radę prekę su ženkleliu skelbiančiu, jog gaminys

atitinka Global Organic Textile Standars (Pasaulinius Organinės Tekstilės Standartus), galite būti tikri, jog tokiuose laukuose dirbantys žmonės yra apsaugoti visais socialiniai draudimais. Taip pat, auginant tokią medvilnę uždrausta naudoti bet kokius pesticidus, kurie gali būti pavojingi žmonių sveikatai. 

Kol kas šio judėjimo aktyvistai yra didžiausia ir stipriausia su žmonių išnaudojimu medvilnės plantacijose kovojanti organizacija, siekianti suvienyti kuo daugiau šios žaliavos augintojų ir pagerinti darbininkų gyvenimo sąlygas. Daugiau apie organizacijos veiklą galite rasti ČIA.

Oeko-Tex 100 Standard (Oeko-Tex 100 Standartas) pažymėti gaminiai ne tik užtikrina medvilnės laukuose dirbančių žmonių saugumą, bet ir pažymi, kad gamtai draugiškų sprendimų stengiamasi ieškoti ir šio audinio gamybos procese. Tokios medvilnės auginimui atidžiau parenkami tinkami laukai, ją apdirbant dažnai naudojama atsinaujinančių šaltinių energija.

Ką dar galima nuveikti?

Bene daugiausiai šioje srityje yra nuveikusi medvilnės audinio gamybos kampanija „EartPositive“ . Ji ne tik pasisako už laukuose dirbančių žmonių saugumą, geras darbo sąlygas, bet ir ieško kitokių ūkininkavimo galimybių. Nors šiai organizacijai priklausantys laukai taip pat driekiasi Indijoje, medvilnės auginimas čia visai kitoks.

Pirmiausia, tokia medvilnė auginama vietovėse, kur 95% vandens gaunami sezoninių liūčių metu, taip sumažinamas dirbtinio drėkinimo poreikis, kuris atima pagrindinius vandens šaltinius iš aplinkinių kaimų. Tokiuose laukuose visiškai atsisakoma žmogui kenksmingų pesticidų, o su kenkėjais kovojama natūraliais būdais. Žinoma, taip gaunamas mažesnis ir labiau nuo vabzdžių nukentėjęs derlius, o produkcijos kaina išauga, užtat netenka laidoti tūkstančių nuo tokios žemdirbystės nukentėjusių žmonių.

Gautą žaliavą stengiamasi apdoroti ir paversti audiniu Indijoje esančiuose fabrikuose, netransportuojant jos į visus pasaulio kampelius ir taip neteršiant planetos. Paruoštas audinys dažomas saulės energija aprūpinamuose cechuose ir galiausiai gabenamas siūti.

Jau paruošti pardavimui tokie marškinėliai nekraunami į lėktuvus, skrendančius į Europą bei Šiaurės Ameriką, o plukdomi laivais, taip vėl sutaupant nemažą teršalų kiekį.

„EartPositive“ pavyzdys įrodo, kad kitoks požiūris į medvilnės auginimą įmanomas, o tuomet telieka kliautis žmonių sąmoningumu.

Norėdami paremti kovą su vergove medvilnės laukuose ir paspartinti šiuos pokyčius, pirkdami naujus marškinėlius turėtumėte atsižvelgti ne tik į jų sudėtį, bet ir paieškoti ženkliuko, užtikrinančio, jog jis atitinka ekologiškos (organic) tekstilės standartus.

Tuomet galėsime būti ramūs, kad neprisidėjome prie dar vienos beprasmės mirties.